Kalbos vaidmuo rinkimų kontekste yra labai svarbus. Rinkimų programos ir tai, kaip ir į kokį rinkėją kreipiamasi, kaip formuluojami šūkiai, pažadai – šiame procese reikšminga tampa pati kalba, kalbėjimas, įtaigumas, tikslumas, minties taisyklinga raiška.
Su rinkimais susiję dalykai gali būti nusakyti priesagos -inis vediniais, pvz.: priešrinkiminis laikotarpis, rinkiminiai pažadai, rinkiminė kalba, porinkiminis elgesys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad terminų junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Kalbant apie rinkimus, vartotinas žodis kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės skirtingos, todėl nederėtų jų painioti. Žodžio kampanija reikšmė – smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla; žodžio kompanija reikšmė – nedidelė draugija, kelių žmonių būrys.
Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti. Žodžio biuletenis reikšmė – trumpas oficialus reikšmingų įvykių pranešimas; periodinis arba tęstinis leidinys; balsavimo lapelis. Vis tik kalbant apie rinkimus geriau vartoti lietuvišką žodį balsalapis. Žodis balsalapis (angl. ballot paper, vok. Stimmzettel, pranc. bulletin de vote) teikiamas ir Europos terminų žodyne „Eurovoc“.
Dažnai tenka girdėti netaisyklingai pavartojamus žodžių junginius: atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams); įsipareigoti prieš rinkėjus (taisoma įsipareigoti rinkėjams); kandidatai turi jausti atsakomybę rinkėjams (ne prieš rinkėjus); išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą); per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko); pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).
Kandidatai turi atstovauti rinkėjams (ne atstovauti rinkėjus).
Rinkimų komisijos už savo veiklą, darbą (ne apie savo veiklą, darbą) atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai (ne atsiskaito prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją).
Lietuvos Respublikos piliečiai dažnai vadinami tarptautiniu žodžiu elektoratas. Reikia vengti šio žodžio, nes turime puikų lietuvišką žodį rinkėjas (rinkėjai).
Rinkimų dieną (arba per rinkimus) įprasta skelbti išankstinius, negalutinius duomenis (rezultatus), o ne preliminarius ar preliminarinius duomenis.
Prieš rinkimus sudaromi, rengiami (ne paruošiami) rinkėjų ir pasiūlytų kandidatų sąrašai.
Nors rinkėjams turės įtakos (ne rinkėjus įtakos) kandidatai, dosnūs pažadų (ne dosnūs pažadais), bet jie, rinkėjai, matyt (ne matomai), padarys išvadas, prieis prie išvadų (ne prieis išvadų, išvadas) ir eis balsuoti pagal savo sąžinę.
Rima Nainienė, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko patarimus
