ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

APIE MOTERŲ PAVARDŽIŲ DARYBĄ IR KIRČIAVIMĄ

1. Netekėjusių moterų pavardės

Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė.

-aitė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė (iš Urbas), Talmantaitė (iš Talmantas).

-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė (iš Laukaitis), Stanytė (iš Stanys), Stundžytė (iš Stundžia).

-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė (iš Sutkus), Vaitiekutė (iš Vaitiekus).

-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė (iš Zujus), Motiejūtė (iš Motiejus).

-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė (iš Naudžius), Kubiliūtė (iš Kubilius).

2. Ištekėjusių moterų pavardės

Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė, iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.

Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė, pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Žiedonė (iš Žiedonis). Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė.

Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė.

-ienė – vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė (iš Urbonas), Butkienė (iš Butkus).

-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė (iš Sutkus), Rimkuvienė (iš Rimkus).

-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jurčiuvienė (iš Jurčius), Griciuvienė (iš Gricius), Rimdžiuvienė (iš Rimdžius).

Moterų pavardžių kirčiavimas

1. Netekėjusių moterų pavardės

1.1. su priesaga -aitė kirčiuojamos taip:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį ir priegaidę, jei padarytos iš vyriškųjų pavardžių su priesagomis -ėnas, -ynas, -ūnas, pvz.: Petrė́nas – Petrė́naitė, Jonýnas – Jonýnaitė, Meilū́nas – Meilū́naitė;

visais kitais atvejais kirčiuojamos priesagoje, pvz.: Rimšà – Rimšáitė, Kaũpas – Kaupáitė, Petráuskas – Petrauskáitė;

1.2. su priesagomis -ytė, -utė, -ūtė kirčiuojamos šiose priesagose, pvz.: Kairýtė, Jurgutýtė, Senkùtė, Zujū̃tė, Sinkevičiū̃tė.

2. Ištekėjusių moterų pavardės

2.1. su priesaga -ienė:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį, jei padarytos iš 1-osios kirčiuotės vyriškųjų pavardžių arba iš vyriškųjų pavardžių, turinčių kirtį vienaskaitos vardininke toliau kaip 2-ajame skiemenyje nuo galo, pvz.: Kiáunė – Kiáunienė, Petrė́nas – Petrė́nienė, Pangónis – Pangónienė, Rìmantas – Rìmantienė, Vãbalas – Vãbalienė, Mickẽvičius – Mickẽvičienė;

visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga, pvz.: Kaũpas – Kaupíenė, Šalnà – Šalníenė, Budrỹs – Budríenė, Žemaĩtis – Žemaitíenė, Šepetỹs – Šepetíenė;

2.2. su priesaga -(i)uvienė išlaiko vyriškųjų pavardžių kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: Sùtkus – Sùtkuvienė, Gir̃džius – Gir̃džiuvienė.

3. Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės

Su galūne -ė dažniausiai kirčiuojamos kamiene (kirčio vieta ir priegaidė sutampa su pamatinių vyrų pavardžių kamieno kirčio vieta ir priegaide), pvz.: Adomė́nė – Adomė́nas, Ramõnė – Ramõnas, Daũkšė – Daũkšas (Daukšà), Žíedė – Žíedas, Sãkalė – Sãkalas, Skìrmantė – Skìrmantas, Sirvỹdė – Sirvỹdis.

Galūnės kirtį gauna tos moterų pavardės, kurios padarytos iš vyrų pavardžių su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs,  pvz.: Dagė̃ – Dagỹs, Šepetė̃ – Šepetỹs, Kregždė̃ (plg. vyro pavardę Kregždė̃), Vėgėlė̃ (plg. vyro pavardę Vėgėlė̃), Voverė̃ – Voverìs, -iẽs.

Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne -ė daugiausia kirčiuojamos pagal 1-ąją ir 2-ąją, rečiau – pagal 3-iąją ir 4-ąją kirčiuotes.

1. Pastoviai, t. y. pagal 1-ąją kirčiuotę, kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra pastovaus kirčiavimo, pvz.: Adomė́nė 1 (plg. vyr: Adomė́nas 1), Gérvė 1 (plg. vyr.  pavardę Gérvė 1); Žiedónė 1 (: Žiedónis 1), Jonýnė 1 (: Jonýnas 1), Jasiū́nė 1 (: Jasiū́nas 1), Kazláuskė 1 (: Kazláuskas 1), Pùskepalė 1 (: Pùskepalis 1), Smìlgė 1 (: Smìlga 1), Žvìrblė 1 (: Žvìrblis 1). Taip pat kirčiuojamos ir tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 3-iosios kirčiuotės vyrų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Béržė 1 (: Béržas 3), Žíedė 1 (: Žíedas 3), Kãtinė 1 (: Kãtinas 3b), Vãnagė 1 (: Vãnagas 3b); Ãvižė (: Avižà 3b, vns. gal. Ãvižą).
2. Pagal 2-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 2-osios arba 4-osios kirčiuotės vyrų pavardžių, išskyrus pavardes su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs,  pvz.: Kamandùlė 2 (: Kamandùlis 2), Kubìlė 2 (: Kubìlius 2), Lãpė 2 (plg. vyr. pavardę Lãpė 2), Pakal̃nė 2 (: Pakal̃nis 2), Ramõnė 2 (: Ramõnas 2), Stum̃brė 2 (: Stum̃bras 2), Sirvỹdė 2 (: Sirvỹdis 2), Šim̃kė 2 (: Šim̃kus 2); Daũkšė 2 (: Daukšà 4, vns. gal. Daũkšą; Daũkšas 4), Strãzdė 2 (: Strãzdas 4), Vil̃kė 2 (: Vil̃kas).
3. Pagal 3-iąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 3-iosios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Šakalė̃ 3b (: Šakalỹs 3b), Vėžė̃ 3 (: Vėžỹs 3), Žvirblė̃ 3 (: Žvirblỹs 3), Vėgėlė̃ 3a (plg. vyr. pavardę Vėgėlė̃ 3a), Voverė̃ 3a (: Voverìs, -iẽs 3a).
4. Pagal 4-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos dviskiemenės moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 4-osios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, pvz.: Dagė̃ 4 (: Dagỹs 4), Daukšė̃ (: Daukšỹs 4), Gaidė̃ (: Gaidỹs 4), Kregždė̃ 4 (plg. vyro pavardę Kregždė̃ 4), Stakė̃ (plg. vyro pavardę Stakė̃ 4).

Rima Nainienė, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko patarimus