. Pradžia

Dažniausiai užduodami klausimai

Architektūra ir kraštotvarkos planavimas
Ką daryti planuojant įsirengti kondicionierių daugiabučiame name ar viešajame pastate?

Kondicionieriaus ar jam priklausančios inžinerinės sistemos tvirtinimas ant daugiabučio namo ar viešojo  pastato fasado ar šlaitinio stogo arba atvejis, kai ant pastato plokščiojo stogo tvirtinamas kondicionierius iškyla daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Širvintų rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami kondicionieriaus įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad kondicionieriaus įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Ką daryti norint įsistiklinti balkoną daugiabučiame name?

 Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Širvintų rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Kur galima rasti patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentus (Širvintų miesto teritorijos bendrąjį planą, Širvintų rajono teritorijos bendrąjį planą, detaliuosius, specialiuosius planus, ir pan.)?

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, http://www.tpdr.lt//

Detaliojo plano rengimas. Koks tai procesas?

Detalaus plano (toliau – ir DP) rengimas – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir LR TPĮ) ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. DP turi būti rengiami numatytoms urbanizuoti ar jau urbanizuotoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) tai numato savivaldybės lygmens bendrasis planas (Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas (toliau – ir BP)), t. y. BP sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Civilinė metrikacija
Kokiu būdu galiu užsisakyti civilinės metrikacijos įstaigos teikiamas paslaugas?

Prašymus galima pateikti:

  1. būdu per Registrų centro savitarnos sistemą

https://www.ipasas.lt/index.php?app=savitarna.

  1. Fiziškai atvykus į skyrių (Vilniaus g. 61, Širvintos) arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro arba sudarytas per el. sistemą https://igaliojimai.lt/.
  2. Prašymą (ir prie jo pridedamus dokumentus) pasirašius el. parašu galima pateikti el. paštu metrikacija@sirvintos.lt.
  3. Prašymą (ir prie jo pridedamus dokumentus) atsiųsti registruotu paštu arba pateikti per kurjerį. Prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos dokumentų kopijos. Taip pat būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar konsulinio pareigūno.
  4. Užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.
Kokiais būdais galima pateikti prašymą įregistruoti santuoką?

Abu norintys susituokti asmenys nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką gali pateikti:

  1. Elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu metrikacija@sirvintos.lt).
  2. Atvykę į skyrių (Vilniaus g. 61, Širvintos).
  3. Registruotu paštu arba per kurjerį.
Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti per įgaliotą asmenį?

Negalima. Per įgaliotą asmenį ši paslauga neteikiama.

Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti Širvintų r., jei esame deklaravę gyvenamąją vietą kitame Lietuvos mieste?

Galima. Prašymas įregistruoti santuoką, nepriklausomai nuo asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos, gali būti pateikiamas pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Kokius dokumentus būtina pateikti, norint įregistruoti santuoką su užsienio piliečiu?
  1. Prašymas.
  2. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
  3. Jei ketinantis susituokti yra užsienio valstybės pilietis, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai sudaryti nėra kliūčių.
  4. Jeigu užsienio valstybės pilietis yra išsituokęs ar našlys, pateikimas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio valstybės piliečio dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (APOSTILLE), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip, ir išversti į lietuvių kalbą.

Ar gali Lietuvoje santuoką sudaryti abu užsienio piliečiai?

Gali, jei bent vienas iš norinčiųjų susituokti turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, ir pateikia tai įrodančius dokumentus.

Ar gali moteriai suteikiama vyriškos formos pavardė?

Moterų pavardės daromos vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. Nr. N-2(87) nutarimu ,,Dėl moterų pavardžių darymo“.

  1. Moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė.
  2. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė.
Kaip elektroniniu būdu pateikti prašymą įregistruoti naujagimio gimimą ir gauti gimimo įrašą liudijantį išrašą?

Gimus vaikui, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos  ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“ (https://www.ipasas.lt/index.php?app=savitarna).

Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas pateikiamas tėvams prašyme nurodytu būdu (per Registrų centro savitarnos sistemą arba atvykus į skyrių).

Kokius dokumentus reikia pateikti registruojant naujagimio gimimą, jei vaiko tėvai nesusituokę?

Kartu su prašymu įregistruoti naujagimio gimimą, nesusituokę vaiko tėvai turi pateikti notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jei prašymas pateikiamas skyriuje).

Ką reikia žinoti, jei naujagimis gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo?
  1. Jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis.
  2. Jei vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.
Kur reikia kreiptis dėl santuokos nutraukimo, įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo?

Reikia kreiptis į teismą. Civilinės metrikacijos įstaiga santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, vadovaudamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu (asmeniui į civilinės metrikacijos įstaigą kreiptis nereikia).

Kokia yra vardo / pavardės keitimo procedūra?

Keisti vardą ir (ar) pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai, kuriems Lietuvoje yra sudaryti civilinės būklės aktų įrašai. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pakeitus vardą ir (ar) pavardę, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo pakeičiami asmens duomenys.

Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą.

Į kurią civilinės metrikacijos įstaigą reikia kreiptis dėl civilinės būklė akto įrašą liudijančio išrašo išdavimo?

Asmenys, pageidaujantys gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, gali kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą.

Ar galiu gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą (įrašo kopiją), sudarytą iki 1940 m.?

Nėra galimybės. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai, sudaryti nuo 1940 m. Civilinės būklės akto įrašai, sudaryti iki 1940 m., yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu: Mindaugo g. 8, Vilnius

https://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html, el. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt.

Gyvenamosios vietos deklaravimas
Kaip galiu deklaruoti savo / savo šeimos gyvenamąją vietą?

Savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą galima deklaruoti atvykus į seniūniją ar savivaldybę arba elektroniniu būdu:

https://www.epaslaugos.lt/portal/

https://www.ipasas.lt/index.php?app=savitarna

Pilnamečiai asmenys deklaracijas deklaravimo įstaigai pateikia asmeniškai.

Kokius dokumentus reikia pateikti deklaruojant gyvenamąją vietą?

Deklaruojant gyvenamąją vietą būtina pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Jei kartu deklaruojamas nepilnametis vaikas, reikia pateikti vaiko gimimo liudijimą (gimimo įrašą liudijantį išrašą) arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).

Ar reikalingas savininko sutikimas, jei gyvenamoji vieta deklaruojama nenuosavame būste?

Jei butas / namas, kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta, priklauso ne gyvenamąją vietą deklaruojančiam asmeniui, būtinas raštiškas būsto savininko sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą.

Raštiško savininko sutikimo nereikia, jei gyvenamąją vietą deklaruojantis asmuo turi su būsto savininku sudarytą nuomos arba panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kokiems asmenims ir kuriam laikui yra suteikta teisė deklaruoti gyvenamąją vietą.

Ar reikalingas savininko sutikimas, deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nenuosavame būste?

Atskiro savininko sutikimo deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų).

Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties būste?

Galima. Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs.

Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą žemės sklype, kuriam suteiktas adresas, bet jame nėra statinių?

Negalima.

Ar galima deklaruoti savo ir vaikų gyvenamąją vietą prie Širvintų rajono savivaldybės?

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Į šią apskaitą ribotam terminui įtraukiami:

          benamiai;

          asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną;

          asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose;

          asmenys, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose;

asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukti tik vienai iš išvardintų grupių priskiriami asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos.

Vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų).

Kiek asmenų gali deklaruoti gyvenamąją vietą viename būste?

Būsto ploto apribojimų nėra.

Investicijos
Nevyriausybinė organizacija norėtų įgyvendinti projektą. Ar galima gauti paramos iš Savivaldybės ir kur kreiptis?

Širvintų rajono savivaldybės administracija kasmet nuo Savivaldybės biudžeto patvirtinimo dienos iki einamųjų metų lapkričio 1 d. interneto svetainėje www.sirvitos.lt skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą iš Savivaldybės biudžeto. Remiamos veiklos ir finansuojamos sritys, taip pat paraiškos forma ir paraiškų pateikimo bei vertinimo tvarka nustatyta Širvintų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos apraše, kuris patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 23 sprendimu Nr. 1-157 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kur galiu rasti informaciją apie savivaldybės įgyvendinamus projektus?

Širvintų rajono savivaldybės administracijos projektai viešinami savivaldybės interneto svetainės www.sirvintos.lt skiltyje „Projektai“. Šioje skiltyje galite rasti informaciją apie įgyvendintus, vykdomus ir planuojamus vykdyti projektus.

Ar savivaldybė apmoka gyventojams nuotekų tvarkymo įrenginių įsirengimą?

Ne. Širvintų rajono savivaldybės administracija programos dėl individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių kompensavimo gyventojams nevykdo.

Seniūnijos
Ar gali seniūnijos gyventojas pasinaudoti, užsisakyti (šakų, stambiagabaričių atliekų išvežimui) seniūnijos technika ?

Seniūnija tokių paslaugų neteikia

Ar galima nupjauti medį, auganti namų valdoje?

Jeigu privačiame sklype yra saugotinų medžių (žiūrėti pagal dokumentą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.315873/asr ) juos kirsti ar genėti reikalingas leidimas, kurį išduoda Širvintų r. sav. administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius, kitų  medžių genėjimui ar kirtimui  leidimas nereikalingas

Kur gauti leidimą norint dalyvauti vykstančiose mugėse (prekybai, atrakcionams)?

Leidimus išduoda Širvintų rajono savivaldybės administracija. Visa informacija apie leidimų išdavimą  skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje www.sirvintos.lt

Kur kreiptis norint gauti mišrių atliekų konteinerį?

Mišrių atliekų konteinerį galima gauti kreipiantis į komunalines atliekas administruojančią įmonę UAB Širvintų šiluma

Ar man priklauso kompensacija būsto šildymui?

Norint gauti kompensaciją būsto šildymui reikia kreiptis į Širvintų r. sav. administracijos Socialinių paslaugų skyrių į seniūnijos socialinio darbo organizatorę.

Ar galima nukirsti medį savo namų valdoje?

Galima, jei medis nėra priskirtas saugotiniems. Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.315873/asr

Kur galiu kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijos?

Dėl galimybės gauti kompensaciją reikia kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių Širvintų mieste arba socialinės paramos skyriaus specialistus seniūnijose.

Kur galiu deklaruoti gyvenamąją vietą?

Deklaruoti gyvenamąją vietą galima:

  1. Prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (epaslaugos.lt)

https://www.epaslaugos.lt/portal/service/46821/420...

  1. Prisijungus prie Registrų centro savitarnos

https://www.registrucentras.lt/savitarna/

  1. Atvykus į seniūniją.
Kur Širvintose galima priduoti didelių gabaritų, žaliąsias, pavojingas atliekas?

Atliekų surinkimo aikštelėje Šniponių k., Širvintų r.

Atliekų priėmimo tvarka: https://www.vaatc.lt/.../atlieku-priemimo-ir-kontroles.../

Ar reikia kreiptis į seniūniją norint laidoti mirusį asmenį seniūnijos kapinėse?

Mirusįjį asmenį seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse galima laidoti tik gavus leidimą laidoti, kuris išduodamas vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018-02-22 sprendimu Nr. 1-41 patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Asmenys, siekiantys laidoti mirusįjį asmenį  seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse (neatsižvelgiant į tai ar planuojama laidoti esančiame šeimos kape, ar naujojoje kapavietėje), privalo kreiptis į seniūniją, kad būtų išduotas leidimas laidoti mirusįjį asmenį. 

Leidimas laidoti pareiškėjui išduodamas pateikus prašymą ir medicininį mirties liudijimą.

Kokia prioritetine tvarka organizuojami vietinės reikšmės kelių su žvyro danga priežiūros darbai?

Bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelių (gatvių) ir / ar jų elementų (kelkraščių, kelio griovių, želdinių) priežiūros ir remonto darbai prioriteto tvarka organizuojami keliuose, kurie įrengti tankiai apgyvendintose teritorijose, kuriais vyksta intensyvus ir / ar mokyklinių ir / ar maršrutinių autobusų eismas, saugiam eismui keliantys keliai (gatvės) bei kiti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašu, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-20 (toliau – Aprašas) (aktuali redakcija: Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 1-20).

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad seniūnija yra atsakinga tik už vietinės reikšmės kelių priežiūros darbų organizavimą. Už rajoninių kelių (daugelio pagrindinių rajono kelių), kurių savininkė  - valstybė ir kuriuos patikėjimo teise valdo  Lietuvos automobilių kelių direkcija, prižiūri ir valo AB „Kelių priežiūra" Ukmergės tarnyba. Tel. 8 686 92 844.

Kur galime išmesti buitinę techniką ir senus baldus Čiobiškio seniūnijoje?

Čiobiškio seniūnijos teritorijoje nėra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, todėl turimas statybines ar kitas didelių gabaritų atliekas galite pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę, esančią Šniponių k., Širvintų sen., Širvintų r.

Detalesnė informacija:

https://www.sirvintos.lt/lt/viesoji-tvarka-ir-aplinkosauga/atlieku-tvarkymas/dideliu-gabaritu-surinkimo-aikstele/2327 arba

https://www.vaatc.lt/surinkimo-vietos/sniponiu-k-sirvintu-raj-2/

Buvau išvykęs ir dar nesu atsiėmęs kalio jodido tablečių. Ar dar galiu jas gauti?

Asmenys, kurie deklaravę gyvenamąją vietą seniūnijos teritorijoje, bet dar nėra atsiėmę kalio jodido tablečių, nėra praradę teisės šias tabletes gauti, todėl prašome atvykti į seniūniją ir pasiimti. 

Čiobiškio kaime, ties Neries ir Kranto gatvių sankryža norėtumėme, kad būtų įrengtas greitį mažinantis kalnelis. Kur reikėtų kreiptis?

Asmenys, pageidaujantys, kad būtų diegiamos papildomos saugų eismą reguliuojančios priemonės, turi teikti prašymą Širvintų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai. 

Kaip sužinoti ar man priklauso kieto kuro kompensacija?

Apie asmenims priklausančias socialines paramas, kompensacijas ir kitas socialines išmokas, paraiškų vertinimą, reikalingus teikti dokumentus ir kitą aktualią bei išsamią informaciją  interesantui suteiks Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinio darbo organizatorė Vaiva Zakrauskienė, tel. Nr. +370 66583906, el. p. vaiva.zakrauskiene@sirvintos.lt, kuri seniūnijoje dirba antradieniais ir trečiadieniais nuo 8:00 val. iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12:00 val. iki 12.45 val.

Kada bus skelbiamas mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas?

Mišrių atliekų grafikas sudarytas iki 2022 metų balandžio mėnesio. Kai mišrių komunalinių atliekų vežėjas sudarys ir paskelbs naują atliekų surinkimo grafiką, apie tai seniūnija informuos socialiniame tinklalapyje Facebook esančioje seniūnijos paskyroje, taip pat informacija bus viešinama ir viešose skelbimų lentose. Visi asmenys, norintys gauti popierinį atliekų surinkimo grafiką, galės atvykti į seniūniją ir jį pasiimti.

Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties objekte (pvz. ūkinis pastatas, klėtis ir pan.)?

Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėmis, gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu asmuo faktiškai gyvena kitos paskirties patalpose, tuomet ją galima deklaruoti kaip nuolatinę savo gyvenamąją vietą.

Kokius notarinius veiksmus atlieka seniūnija ir kokio dydžio taikomi įkainiai?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsniu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus.

Seniūnas neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:

  1. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
  2. Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
  3. Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijoje atliekami notariniai veiksmai teikiami neatlygintinai.

Atsitiktinai sužinota, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra XXX kaimas, t. y. nėra nurodytas tikslus adresas (nėra gatvės ir/ar namo numerio). Dėl kokios priežasties nėra nurodytas tikslus adresas nors Registrų centro išraše įrašytas tikslus adresas?

Tokia situacija susiklosto dėl to, kad asmens deklaruota gyvenamoji vieta buvo dar tuomet, kai gyvenamajai vietovei nebuvo suteikti tikslūs adresai su gatvių pavadinimais ir/ar namų numeriais.  

Visi asmenys privalo įsitinkinti, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos dokumente yra įrašytas tikslus nekilnojamojo turto adresas. Jei nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše yra tikslus adresas, rekomenduojama nekilnojamojo turto savininkui atvykti į seniūniją ir patikslinti ne tik savo, bet ir visų asmenų, kurie tame nekilnojamajame objekte deklaravo gyvenamąją vietą, duomenis. Jei  nekilnojamojo turto teisinės registracijos dokumentuose adresas nurodytas be gatvės pavadinimo ir/ar namo numerio: pvz: tik XXX k., reikia kreiptis į VĮ Registrų centrą ir užsakyti naują teisinės registracijos dokumentą (VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą). Gavus atnaujintą dokumentą (su gatvės pavadinimu ir/ar namo numeriu) rekomenduojama atvykti į seniūniją ir pateikti prašymą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų pakeitimo (patikslinimo). Patikslinti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis galite ir per  www.epaslaugos.lt   

Ką reikia daryti ir kur kreiptis jei namas gyvenimui netinkamas, o UAB “Širvintų šiluma” siunčia sąskaitas už mišrių atliekų išvežimą.

Į visus klausimus, susijusius su mišrių atliekų surinkimu ir vietinės rinkliavos mokėjimu už mišrių atliekų surinkimą, interesantams atsakys Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus specialistas Gediminas Kapeckas, tel. Nr. +370 611 23605,  el. p. gediminas.kapeckas@sirvintos.lt arba UAB “Širvintų šiluma“, el. p. siluma@sirvintusiluma.lt

Norėčiau prekiauti Musninkų miestelyje savaitgaliais vykstančiame turgelyje. Ką turėčiau atlikti ?

Turite kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėją Jūratę Meškutavičienę telefonu 8 616 26846 arba el. paštu jurate.meskutaviciene@sirvintos.lt.

Pridedame informaciją apie  leidimų prekiauti ir teikti paslaugas išdavimą.

https://www.sirvintos.lt/lt/zemes-ukis-ir-turto-valdymas/licenciju-ir-leidimu-isdavimas/leidimu-prekiauti-ar-teikti-paslaugas-isdavimas/2555

Kokia prioritetine tvarka valomi keliai žiemos periodu ?

Staigus ir gausus snygis visad sukelia daug nepatogumų, tačiau keliai valomi pasitelkus visas turimas pajėgas. Keliai yra valomi pagal nustatytą tvarką: pirmiausiai intensyviausio eismo, per didesnes gyvenvietes einantys keliai, tie, kuriais kursuoja keleivinis transportas, mokykliniai autobusai. Regioninius kelius (daugumą pagrindinių rajono kelių), kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prižiūri ir valo AB „Kelių priežiūra" Ukmergės tarnyba. Tel. 8 686 92 844, rajono seniūnijų vietinės reikšmės kelius  prižiūri seniūnijos.

Kur galime išmesti buitinę techniką ir senus baldus Musninkų seniūnijoje?

Musninkų seniūnijoje stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštekės nėra. Turimas atliekas galite utilizuoti Šniponių atliekų surinkimo aikštelėje.

Pridedame informaciją su kontaktais:

https://www.sirvintos.lt/lt/viesoji-tvarka-ir-aplinkosauga/atlieku-tvarkymas/dideliu-gabaritu-surinkimo-aikstele/2327

Buvau išvykęs ir dar neesu atsiėmęs kalio jodido tablečių. Ar dar galiu jas gauti?

Nenurodėte kuriuo periodu buvote išvykęs ir ar buvot deklaravę išvykimą iš Lietuvos. Pasiskambinkite į seniūniją ir patikslinsime duomenis ar yra Jums skirtos tabletės, nes tablečių poreikis buvo nustatomas pagal tuo metu seniūnijoje deklaruotą gyvenamą vietą deklaravusius asmenis.

Kaimynų kaime, Musės gatvėje norėtumėme, kad būtų įrengtas greičio ribojimo kalnelis. Kur reikėtų kreiptis?

Jūsų nurodytas kelias yra regioninės reikšmės. Dėl greičio kalnelio įrengimo turėtumėte kreiptis į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Įmonės kontaktai

  1. Basanavičiaus g. 36, LT–03109 Vilnius

Tel. (8 5) 232 9600

Trumpasis tel. 1871

El. paštas lakd@lakd.lt

Kaip sužinoti ar man priklauso kieto kuro kompensacija?

Kviečiame atvykti į Musninkų seniūniją pirmadieniais (8 val- 17 val., pietų pertrauka 12 val- 12.45 val.), ketvirtadieniais (8 val- 17 val., pietų pertrauka 12 val- 12.45 val.),  arba penktadieniais (8 val- 15.45 val., pietų pertrauka 12 val- 12.45 val.), pas socialinio darbo organizatorę Vaivą Zakrauskienę, kuri suteiks Jums informaciją apie priklausančias kompensacijas. Patariame prieš atvykstant pasiskambinti ir suderinti kokius dokumentus atsivežti konsultacijai. Vaivos Zakrauskienės kontaktinis telefonas : 866583906

Kada bus skelbimas mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas?

Musninkų seniūnijos gyventojai mišrių atliekų grafiką turi iki 2022 metų balandžio mėnesio. Balandžio mėnesio pradžioje turėtumėme gauti naują grafiką, kurį skelbsime Musninkų seniūnijos facebook puslapyje, popieriniai variantai bus palikti parduotuvėse ir skelbimų lentose.

Jeigu būsto paskirtis yra negyvenamoji, ar galima deklaruotis kitos paskirties patalpose?

Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu gyvenate kitos paskirties būste, tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.

Turiu neįgalų pensijinio amžiaus tėvą. Tėvukas norėtų parašyti man įgaliojimą, kad galėčiau tvarkyti už jį tam tikrus reikalus. Ar galim įgaliojimą pasirašyti seniūnijoje?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus.

Seniūnas neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:

  1. Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
  2. Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
  3. Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas.

Nesenai sužinojau, kad mano deklaruota gyvenamoji vieta yra Musninkų miestelis? Nėra nurodytas tikslus adresas. Noriu paklausti kodėl taip atsitiko ir kaip pakeisti duomenis?

Greičiausiai savo gyvenamąją vietą esate deklaravę dar tada, kai miesteliui nebuvo suteikti adresai su gatvių pavadinimais ir namų numeriais, o po suteikimo nesate patikslinę duomenų.

Visų pirma Jums reikia įsitinkinti, kad turimos nuosavybės, kurioje norite deklaruoti tikslią gyvenamąją vietą dokumentai yra su atnaujintu ir tiksliu adresu. Jei ant nekilnojamo turto banko išrašo matote pilną adresą, galite atvykti į seniūniją ir patikslinsime Jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei ant nuosavybės dokumentų adresas nurodytas : pvz: tik Musninkų miestelis, reiktų kreiptis į Registrų centrą dėl duomenų atnaujinimo. Gavę atnaujintus dokumentus (gatvė, namo numeris, miestas/kaimas) atvykite į seniūniją ir pakeisime deklaravimo duomenis.

Pakeisti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis galite ir per www.epaslaugos.lt   

Socialinė parama
Kokio amžiaus vaikai gali gauti vaiko pinigus?

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Vaikui suėjo 18 m., o jis dar mokosi gimnazijos 3-oje klasėje. Ar reikia pateikti kokią nors pažymą iš gimnazijos, kad dar mokosi? Jeigu reikia, nurodykite kam?

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (73,5 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo pateikdami prašymą gauti išmoką iki asmuo baigs minėtą programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai (Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 9 punktas).

Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt ar tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybę.

Ar šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, papildomai skiriama išmoka vaikui?

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP (258 eurai).

Nuo 2022 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 43,26 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalis darbo paieškos išmokos (kreipiantis už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.), mokamos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą:

  • 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
  • 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius).

Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos, nevertinamos.

Ar gali dėl išmokos kreiptis pats nepilnametis vaikas?

Dėl išmokos vaikui gali kreiptis vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas.

Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis 18 metų sulaukęs asmuo?

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

Ar gausioms šeimoms (auginančioms ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų) papildomai skiriama išmoka vaikui?

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23metai skiriama ir mokama 43,26 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai (auginančiai 3 ir daugiau vaikų) į šeimos sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.

Ar neįgaliems vaikams (asmenims) papildomai skiriama išmoka vaikui?

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 43,26 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Kur reikėtų kreiptis dėl socialines pašalpos tolesnio skyrimo (pratęsimo)?

Seniūnijų gyventojai dokumentus dėl socialinės pašalpos skyrimo pateikia seniūnijose pagal tų seniūnijų nustatytą darbo laiką, o miesto gyventojai –  Socialinės paramos skyriuje pagal skyriaus gyventojų priėmimo laiką. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos. Tikslesnė informacija apie socialinės pašalpos tolesnį skyrimą (pratęsimą) Jums būtų suteikta atvykus į Socialinės paramos skyrių arba į seniūniją pagal gyvenamąją vietą.

Kas gali kreiptis dėl tikslinės pašalpos gydymosi išlaidoms kompensuoti?

Dėl tikslinės pašalpos gali kreiptis bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, deklaruojantys gyvenamąją vietą ir faktiškai nuolat gyvenantys Širvintų rajono savivaldybėje. Tikslinė pašalpa gali būti skiriama asmenims gydymosi išlaidoms kompensuoti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, pateikus išrašą iš asmens medicininių dokumentų su nurodytais ligos kodais ar diagnoze ir nurodžius, kad sveikatos būklė atitinka Sunkių ligų sąrašą ar Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašą. Gydymo įstaigos pažyma turi būti išduota per 6 mėnesius iki prašymo skirti tikslinę pašalpą pateikimo dienos.

Kada skiriama tikslinė pašalpa gydymosi išlaidoms kompensuoti?

Tikslinė pašalpa gali būti skiriama asmenims gydymosi išlaidoms kompensuoti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, pateikus išrašą iš asmens medicininių dokumentų su nurodytais ligos kodais ar diagnoze ir nurodžius, kad sveikatos būklė atitinka Sunkių ligų sąrašą ar Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašą. Gydymo įstaigos pažyma turi būti išduota per 6 mėnesius iki prašymo skirti tikslinę pašalpą pateikimo dienos.

Kokiais atvejais priklauso tikslinė pašalpa gydymosi išlaidoms kompensuoti?
  1. Sunkios ligos gydymo išlaidoms kompensuoti pagal sunkios ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Sunkių ligų sąrašą, diagnozę;
  2. Esant sunkiems pakenkimams sveikatai gydymo išlaidoms kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašą;
  3. Sergantiems onkologine liga jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta medicininė operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas);
  4. Medicininės operacijos ir traumos atvejais jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos.
Kur reikia kreiptis norint gauti tikslinę pašalpą gydymosi išlaidoms kompensuoti?

Dėl tikslinės pašalpos gydymosi išlaidoms kompensuoti bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruojantys gyvenamąją vietą Širvintų mieste turi kreiptis į Socialinės paramos skyrių, o seniūnijų gyventojai turi kreiptis į seniūnijas pagal gyvenamąją vietą.

Viešoji tvarka ir aplinkosauga
Ar bus visose seniūnijose stambių gabaritų akcijos?

Numatoma visose seniūnijose.

Kur kreiptis dėl mokėjimų pranešimuose nurodytų sumų už atliekų išvežimą išaiškinimo?

Dėl mokėjimų pranešimuose nurodytų sumų išaiškinimo reikia kreiptis į UAB „Širvintų šiluma“.

Kada bus dalijamos kompostavimo dėžės žaliai masei?

Kompostavimo dėžės bus dalijamos nuo balandžio mėnesio vidurio, tiems pareiškėjams, kurie buvo užsiregistravę seniūnijose ir savivaldybėje.

Iki kelių valandų vakaro galima sprogdinti ir šaudyti fejerverkus per šeimos ar kolektyvų šventes?

Iki 22.00val. vakaro.

Kokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, galima sodinti gyvatvores, tverti tvoras?

Gyvatvorę sodiname 1 m atstumu iki sklypo ribos, palaikyti iki 180 cm aukščio. Vaismedžiai sodinami ne arčiau iki sklypo ribos kaip 3 m atstumu. Bet kokie statiniai ne arčiau kaipo 3 m iki sklypo ribos. Laukiniai medžiai sodinami ne arčiau kaipo 4 metrai iki sklypo ribos.

Ar galima iškastą kūdros gruntą paskleisti teritorijoje?

Dirvos paviršiaus aukštį keisti be projekto ir leidimo negalima, nes pasikeičia paviršinio lietaus nutekėjimo ypatybės, gali kauptis paviršinis vanduo kaimyniniuose sklypuose.

Kiek dienų galima laikyti aikštelėse prie gyvenamųjų namų nenaudojamas transporto priemones?

Ne ilgiau 30 dienų, po to galima organizuoti transporto priemones nuvežimą į mokamą saugojimo aikštelę. Sugedusių transporto priemonių laikyti aikštelėse prie daugiabučių namų išvis negalima.

Ar galima sugrėbtus iš nuosavo kiemo lapus, žaliąsias atlieka palikti prie gatvės, visuomeninės paskirties žemės teritorijose?

Žaliąsias atliekas, nesant galimybei jas kompostuoti, reikia pristatyti Į Šniponių k. esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Kur dėti panaudotas automobilines padangas?

Nemokamai kasmet vienam automobiliui galima pristatyti į Šniponių atliekų aikštelę 4 padangas. Geriau išvis jų nekaupti, o palikti autoservise kaičiant padangas.

Ukrainos karo pabėgėliai Lietuvoje
Ukrainos karo pabėgėliai Lietuvoje: kokia socialinė parama priklauso?

Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams. Laikinosios apsaugos suteikimas konkrečiam užsieniečiui yra procesas, kuris vyksta etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina, kokia socialinė parama ar užimtumo priemonės užsieniečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, priklauso skirtingame šio proceso etape.

„Turime užtikrinti, kad nuo karo pabėgusių žmonių bent jau minimalūs poreikiai mūsų šalyje būtų patenkinti. Labai svarbu, kad jie sulauktų reikiamos paramos ir pagalbos, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jau pirmomis dienomis karo pabėgėliai sulaukia paramos – neturintys kur apsistoti, aprūpinami būstu, taip pat maisto produktais, higienos priemonėmis, jiems teikiama psichologinė pagalba. Sulaukę individualaus sprendimo, kad jiems suteikiama laikinoji apsauga Lietuvoje, užsieniečiai įgys teisę į piniginę socialinę paramą, išmokas vaikams, galės gauti vienkartinę įsikūrimo pašalpą, šalpos pensijas, socialines paslaugas“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kas priklauso pirminiame atvykimo į šalį etape?

Vyriausybės nutarimu, visiems Ukrainos karo pabėgėliams nuo 2022 m. kovo 4 d. suteikiama kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvoje. Tik atvykę į mūsų šalį tokie užsieniečiai ir užsiregistravę arba dar neužsiregistravę Migracijos departamente, turi teisę dirbti be leidimo dirbti ar sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, kuriuos išduoda Užimtumo tarnyba. Jie taip pat turi teisę dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones.

Pradėję į ugdymo įstaigas leisti savo vaikus, karo pabėgėliai gali kreiptis socialinės paramos mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas. Jiems suteikiamas mokinių nemokamas maitinimas (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų) ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams. 

Pirminiame etape iki individualaus laikinojo statuso suteikimo Ukrainos karo pabėgėliai taip pat turi teisę gauti 3 dienų maisto davinius. Atsižvelgiant į kiekvieno užsieniečio situaciją, vėliau jiems dalijamos maisto kortelės arba maisto paketai, higienos paketai, vaikų higienos paketai, suteikiama pagalba naujagimiui ir mamai.

Siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės gali teikti socialinę paramą karo pabėgėliams, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, nes susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ji ukrainiečiams yra būtina. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių.

Įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą Ukrainos karo pabėgėliai turi teisę į ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir kitas socialinio draudimo išmokas. Tai galioja bet kuriame integracijos mūsų šalyje etape.

Kas priklauso sulaukus individualaus sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo?

Užsiregistravusieji Migracijos departamente Ukrainos karo pabėgėliai, specialistams atlikus reikiamas procedūras, gaus individualų sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo (leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl laikinosios apsaugos). Sulaukę individualaus sprendimo, kad jiems suteikiama laikinoji apsauga Lietuvoje, užsieniečiai įgyja teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), vienkartinę įsikūrimo pašalpą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, socialines paslaugas, laidojimo pašalpą.

Į Lietuvą atvykusieji su nepilnamečiais įgyja teisę į išmokas vaikams bei  6 mėnesių kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą.

Atsižvelgiant į individualią situaciją, šį statusą turintys asmenys taip pat įgyja teisę į šalpos pensijas, negalios nustatymą, pagalbą, išmokas ir paslaugas žmonėms su negalia.

Šį statusą turintys Ukrainos karo pabėgėliai ir toliau turi teisę dirbti be leidimo dirbti ar sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, kuriuos išduoda Užimtumo tarnyba,  dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones.

Esant poreikiui jiems išlieka teisė kreiptis pagalbos į savivaldybes ar nevyriausybines organizacijas.