Pradžia

APIE UKRAINIEČIŲ ASMENVARDŽIUS IR VIETOVARDŽIUS

APIE UKRAINIEČIŲ ASMENVARDŽIUS IR VIETOVARDŽIUS

 

Ukrainos gyventojai – ukrainietis  (žr. 2008 m. spalio 2 d. protokolinį nutarimą Nr. PN-6 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“), taigi ukrainiečiai ir ukrainiečių kalba.  

Galima pridurti, kad retkarčiais vartojamas pavadinimas ukrainai, ukrainų kalba, tačiau kur kas rečiau. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiama pirmenybė variantui ukrainiečiai, būtent pavadinimai ukrainiečiai (ukrajinci) ir ukrainiečių kalba teikiami „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius: MELC, t. 24, p. 337). Pavadinimas ukrainiečiai rekomenduojamas ir Kalbos komisijos (žr. 2008 m. spalio 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 patvirtintą rekomendaciją „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“). Oficialiuose kalbų klasifikatoriuose teikiamas pavadinimas ukrainiečių kalba.

Kaip rašyti ukrainietiškus asmenvardžius

Rašydami ukrainietiškus asmenvardžius dabar kaip niekada pirmenybę turime teikti tikslumo kriterijui ir lietuviškas galūnes pridėti po apostrofo.

Ukrainietiškus asmenvardžius, kuriuos rišliame tekste, kaip ir visus kitus, išskyrus tam tikrus jų tipus, turime gramatinti, t. y. pridėti lietuviškų linksnių galūnes. Būtinybė tai daryti įtvirtinta Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos nuostatų, patvirtintų VLKK 60-uoju nutarimu, 3 punkte „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“.

Teksto autorius gali rinktis vieną iš trijų lietuviškų linksnių galūnių pridėjimo prie autentiškų asmenvardžių būdą:

  • po apostrofo (Andrey – Andrey’as, Andrey’o, Andrey’ui, Andrey‘au…)
  • tiesiai prie baigmens (Andrey – Andreyas, Andreyo, Andreyui…)
  • keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne (Andrey – Andreyjus, Andreyjaus, Andreyjui…).

Tais atvejais, kai privalu, kad asmenvardis būtų greitai atpažintas, neiškraipytas ir neklaidintų, pvz., verčiant dokumentą į kitą kalbą, lietuviškos galūnės rašomos po apostrofo – Andrey’as, Andrey’o, Andrey’ui, Andrey‘au.

Kai tikslumas nėra svarbus ir siekiama grafinio paprastumo, asmenvardžius galima adaptuoti, t. y. sulietuvinti rašant juos pagal apytikslį tarimą ir transkripcijos taisykles.

Dviskiemeniai ukrainietiški asmenvardžiai, tokie kaip Boiko, Petro, paprastai kirčiuojami gale, jų gramatinti nereikia – ta pati forma lieka visuose linksniuose.

Vyriškos daugiau negu dviejų skiemenų pavardės, kurios baigiasi -o, pvz., Matvijenko, Tkačenko negramatinamos arba gramatinamos pridedant lietuviškų linksnių galunes po apostrofo. Moterų pavardės Tkačenko, Matvijenko ir pan. negramatinamos.

Tame pačiame tekste, jei įmanoma, reikėtų laikytis vieno pasirinkto principo.

Kaip rašyti ukrainietiškus vietovardžius

Ukrainos sostinės pavadinimas (ukr. Київ, sulot. Kyiv) lietuvių kalba gali būti teikiamas dviem formomis: transkribuota iš ukrainiečių kalbos forma Kýjivas ir senąja tradicine Ki̇̀jevas (atėjęs iš rusėnų kalbos). (Valstybių sostinių pavadinimai patvirtinti Kalbos komisijos 54-uoju nutarimu, paskutinę jo redakciją žr. Aktualiausios temos/ Svetimvardžiai/ Sostinių pavadinimai).

Lietuvinant iš ukrainiečių kalbos paprastai išsaugomi fonetiniai ypatumai, tačiau istorija lėmė, jog stambesnių geografinių objektų vietovardžiai į lietuvių kalbą anksčiau atėjo per rusėnų kalbą ir įsitvirtino kitokiomis formomis. Tokių vietovardžių dabar teikiami du variantai, plg.: Lvovas ir Lvivas. 

Charkovas ar Charkivas? Galimi vartoti du Ukrainos šiaurės rytuose esančio miesto, srities centro pavadinimo variantai: labiau rekomenduojamas – Chárkivas (iš ukr. Харків) arba Chárkovas (iš rus. Харьков). 

Černihivas ar Černihovas? Galimi vartoti du Ukrainos šiaurėje esančio miesto pavadinimo variantai: labiau rekomenduojamas – Černihivas (iš ukr. Чернігів) arba Černigovas (iš rus. Чернігів). Pirmasis – transkribuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, antrasis – senas tradicinis lietuvių kalboje. 

Mykolajivas ar Nikolajevas?

Galimi vartoti du Ukrainos pietvakariuose esančio miesto, srities centro pavadinimo variantai – Mykolãjivas (ukr. Миколаїв, sulot. Mykolayiv) arba Nikolajevas (rus. Николаев). Rekomenduojama teikti pirmenybę būtent ukrainietiškoms formoms.

Kaip lietuvinti Ukrainos vietovardį „Ірпінь“: Irpinis ar Irpinė? Miesto Ukrainos šiaurėje, ukr. Ірпінь (sulot. Irpin’), transkribuotas į lietuvių kalbą pavadinimas – Irpìnė, Irpinės, Irpinei, Irpinę, (ties) Irpine, Irpinėje.

https://vlkk.lt/konsultacijos/zymes/97-svetimvardziai.

 

Rima Nainienė, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko patarimus