ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

                           Vietovardžiai – istorinės praeities, tapatybės, tarmės, gyvensenos liudytojai

Artinasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Tai svarbi data kiekvienam iš mūsų, nes mums teko garbė ir pareiga įvertinti šio šimtmečio svarbą, reikšmę, patirtį ir visa tai palikti ateities kartoms. Kartu tai paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties svarbą ateičiai. Pastaruoju metu dažnai kalbama apie lietuviškąją tapatybę, diskutuojama, kokia ji, kas ji, kodėl ji ir pan. Kartais kalbame apie globalius dalykus visai nesusimąstydami apie paprastus, bet labai svarbius mūsų istorijai, paveldui.

2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Etninės kultūros globos tarybos ir Seimo Kultūros komiteto organizuota konferencija-forumas „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Konferencijos tikslas labai prasmingas ir svarbus – aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo problemą, pasidalyti atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo. Konferencijoje dalyvavo kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, savivaldybių, geografijos, žiniasklaidos, kultūros, mokslo institucijų, vietos bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai, visi, besidomintys etninės kultūros, kalbos, istorijos ir tautinės bei regioninės tapatybės puoselėjimu. Vyko įdomi, turininga diskusija. Visi konferencijos dalyviai sutartinai teigė, kad tradiciniuose vietovardžiuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita informacija, todėl turi būti saugotina kaip svarbi Lietuvos ir pasaulio kultūrinio palikimo dalis. Kaimų ir viensėdžių senųjų pavadinimų išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Įvairių sričių mokslininkai, institucijų, bendruomenių atstovai. Dalyvius vienijo aiški mintis, kad senųjų kaimų (ir viensėdžių) vardai yra nenuginčijama Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, ir siekis, kad ši vertybė būtų deramai saugoma: priimtos reikiamos įstatymų pataisos, leidžiančios vietovardžius oficialiai pripažinti Lietuvos nematerialiąja kultūros paveldo vertybe ir sustabdytas jų išbraukimas iš juridinių dokumentų.

Kodėl mums svarbu išsaugoti, atgaivinti savo krašto vietovardžius?

Vietų vardai liudija apie istorinę praeitį, tapatybę, savastį, tarmę, jame užkoduoti kalbos dėsniai. Vietovardžiai  kalba apie krašto gyvenseną, papročius, geografines ypatybes.

Išsaugojimo, įpaminklinimo būdų galime rasti pačių įvairiausių, nebūtinai brangiai kainuojančių ir prabangių. Tereikia noro ir kūrybiškumo, sutelktų jėgų ir bendruomeniškumo. Konferencijos dalyvių priimtoje Rezoliucijoje įvardyti būdai ir priemonės, kuriomis siekiama įprasminti vietovardžių išsaugojimą. Prie šio svarbaus darbo galime prisidėti ir mes, savivaldybės gyventojai, bendruomenės, švietimo įstaigos. Rezoliucijos 7, 8 ir 9 punktai tiesiogiai tai įvardija:

„7. Kviečiame savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių atstovus dalyvauti vietovardžių įpaminklinimo darbe laikinais ar ilgalaikiais informaciniais ženklais pažymint esančio ar panaikinto kaimo pavadinimą kaimų vietovėse, prie kaimų senkapių ar kitose su kaimais susijusiose vietose.

8. Skatiname bendruomenes, įpaminklinant vietovardžius meninėmis priemonėmis, parodyti tinkamą pagarbą vietos tarmei, tokiu būdu praturtinant bendrinę kalbą ir išsaugojant etnografinių regionų savitumą ir patrauklumą.

9. Kviečiame į kaimų vietovardžių įpaminklinimo darbą įsitraukti rajonų mokyklų bendruomenes, vietos tautodailininkus kūrybingai išnaudojant technologijų, pilietinio ir neformaliojo ugdymo pamokas, o vietovardžių daugialypę vertę ir prasmę pasitelkti rengiant pažintines krašto keliones“.

Atsiliepkime į kvietimą.