ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Piniginė socialinė parama

Aktualu nuo 2026 m. birželio 1 dienos

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. 

Socialinė pašalpa

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų), papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos  mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo, paramos mokinio reikmenims įsigyti). 

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.  

Kada priklauso? Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį  neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – VRP). Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

• skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
• skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
• skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
• antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
• trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti 

Socialinę pašalpą gavęs asmuo įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 1-6 mėnesį – 100 proc., 7-12 mėnesį – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti

Prie prašymo-paraiškos pridedami bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentai apie pajamas (pažymos, kt. dokumentai), turimą turtą, veiklos pobūdį ir kt. Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) gali paprašyti pateikti kitus, tam tikras aplinkybes patikslinančius papildomus dokumentus.
Jeigu Administracija gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų išvardintus dokumentus (duomenis), jų pateikti nereikia.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt. Širvintų miesto ir Širvintų seniūnijos gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Vilniaus g. 61, Širvintos, tel. (8 382) 51 368, kiti – į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių. 

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, išmokamos nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
•    50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas;
•    38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui;
•    12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui;
•    10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 

Kompensacija už geriamąjį vandenį

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas:

kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
•    2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
•    3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį;
•    1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacija už karštą vandenį

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).

Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas:
•    1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
•    1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį;
•    0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti

Prie prašymo-paraiškos pridedami bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentai apie pajamas (pažymos, kt. dokumentai), turimą turtą, veiklos pobūdį ir kt. Administracija gali paprašyti pateikti kitus, tam tikras aplinkybes patikslinančius, papildomus dokumentus.
Jeigu Administracija gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų išvardintus dokumentus (duomenis), jų pateikti nereikia.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt. Širvintų miesto ir Širvintų seniūnijos gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Vilniaus g. 61, Širvintos, tel. (8 382) 51 368, kiti – į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių. 

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos. 

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę. Širvintų miesto ir Širvintų seniūnijos gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Vilniaus g. 61, Širvintos, tel. (8 382) 51 368, kiti – į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių. 

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita). 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti

Prie prašymo pridedami bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentai apie pajamas (pažymos, kt. dokumentai), veiklos pobūdį, pažyma iš Priešgaisrinės tarnybos, pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, receptai, ir pan., pažyma iš laisvės atėmimo ar socialinės reabilitacijos įstaigos ir kt. Administracija gali paprašyti pateikti kitus, tam tikras aplinkybes patikslinančius, papildomus dokumentus.
Jeigu Administracija gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų išvardintus dokumentus (duomenis), jų pateikti nereikia.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Širvintų miesto ir Širvintų seniūnijos gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Vilniaus g. 61, Širvintos, tel. (8 382) 51 368, kiti – į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatorių.   

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakyme Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams Širvintų rajono savivaldybėje tvarkos apraše, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2026 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-92 "Dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams Širvintų rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“

Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti (kai kreipiamasi pirmą kartą arba pasikeičia anksčiau pateikti duomenys) (SP-4 forma)

Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) (SP-4 (A) forma)

Prašymo-paraiškos skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus (SP-4 (B) forma)

Prašymo dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir  palūkanų apmokėjimą nustatymo forma)

Prašymo forma, patvirtinta direktoriaus įsakymu, kitai socialinei paramai gauti

ANTROSIOS PENSIJOS KAUPIMO LĖŠŲ ATSIĖMIMAS IR SOCIALINĖ PARAMA GYVENTOJAMS

1. Atsiėmiau iš antrosios pensijų pakopos lėšas. Ar jos bus vertinamos, skiriant socialinę paramą?

Taip. Skiriant piniginę socialinę paramą, įprastai vertinamos visos gautos pajamos, nepriklausomai nuo jų šaltinio, todėl pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos lėšos yra įskaitomos, skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes gauti socialines paslaugas, taip pat skiriant ir kitą paramą (socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Taip. Skiriant piniginę socialinę paramą, įprastai vertinamos visos gautos pajamos, nepriklausomai nuo jų šaltinio, todėl pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos lėšos yra įskaitomos, skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes gauti socialines paslaugas, taip pat skiriant ir kitą paramą (socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

2. Kokiais atvejais iš pensijų kaupimo išmokėtos lėšos nėra įskaitomos?

Įstatyme nustatyti šie atvejai, kai gautos lėšos nėra įskaitomos nei į pajamas, nei į turtą: kai asmeniui reikalinga paliatyvioji pagalba, jis serga liga, įtraukta į sunkių ligų sąrašą arba jam nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

3. Ar atsiimtos antrojoje pensijų kaupimo pakopoje sukauptos lėšos gali turėti įtakos kompensacijoms už šildymą ir vandenį?

Taip. Kompensacijų dydis priklauso ne tik nuo gautų pajamų, bet ir nuo išlaidų apmokėti už šildymą, todėl gavus lėšas ir įvertinus už šildymą patirtas išlaidas, kompensacija gali sumažėti arba atskirais atvejais tam tikrą laikotarpį žmogus gali jos negauti.

4. Kiek laiko iš antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiimtos lėšos daro įtaką socialinei paramai?

Įprastai vertinamos vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos, todėl poveikis dažniausiai yra trumpalaikis – maksimaliai 3 mėnesiai nuo lėšų gavimo.

5. Ar visos iš antrosios pensijų kaupimo pakopos gautos sumos vertinamos vienodai?

Taip, paprastai visos gautos sumos vertinamos kaip pajamos, nepriklausomai nuo pensijų išmokos rūšies (vienkartinė išmoka, periodinė išmoka, pensijų anuitetas), išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytus atvejus).

6. Ar iš antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiimtos lėšos turi įtakos mano galimybėms gauti socialines paslaugas?

Taip. Vertinant teisę į socialines paslaugas, atsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes, tačiau įstatyme nustatytais atvejais (pvz., dėl sunkios ligos arba nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis) šios lėšos nevertinamos.

7. Kam ir kada privalau pranešti apie iš antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiimtas lėšas?

Jei gaunate piniginę socialinę paramą, apie pasikeitusią materialinę padėtį, įskaitant iš antrosios pensijų kaupimo pakopos gautas lėšas, turite pranešti savivaldybei per vieną mėnesį.

8. Ar mano pajamos vertinamos, jei dalis iš antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiimtų lėšų nuskaičiuojama (pvz., skoloms)?

Taip. Vertinama visa priskaičiuota suma, net jei dalis jos išskaičiuota antstoliui vykdant išieškojimą, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškomos vaikų išlaikymui (alimentams).

9. Ar galiu iš anksto tiksliai žinoti, kaip pasikeis mano gaunama parama, jei atsiimsiu iš antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas?

Ne. Teisė į socialinę paramą ir jos dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

10. Ar atsiėmęs iš antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas neteksiu paramos visam laikui?

Ne. Poveikis paramai gauti dažniausiai yra laikinas, nes pajamos vertinamos už tam tikrą laikotarpį (įprastai – už 3 mėnesius iki kreipimosi), todėl galima kreiptis vėliau, kai šios lėšos nebeįsiskaitys į gautas pajamas.

11. Jau pateikiau prašymą atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Ką daryti, jei dabar abejoju savo sprendimu?

Jei abejojate dėl savo sprendimo, svarbu kuo greičiau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę arba „Sodrą“ ir patikslinti savo situaciją.

12. Sužinojau apie iš antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiimtų lėšų poveikį skiriamai paramai tik po to, kai gavau pinigus. Kaip man dabar elgtis?

Svarbiausia laiku informuoti savivaldybę apie pasikeitusią finansinę padėtį. Gautos lėšos bus įvertintos, skiriant socialinę paramą.

13. Gavau išmoką iš antrosios pensijų kaupimo pakopos ir netekau paramos. Ar galiu gauti ją vėliau?

Taip, dėl paramos galima kreiptis vėliau, kai jūsų pajamos vėl atitiks nustatytus kriterijus.

14. Ar savivaldybė gali individualiai nevertinti iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų?

Ne. Savivaldybė vertina pajamas ir priima sprendimus dėl socialinės paramos skyrimo, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.