BAŽNYČIOS
 |
Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. 1475 m. trys Astikų giminės seserys pastatė medinę Romos katalikų bažnyčią. 1674 m. Mikalojus Žabas pastatė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Jai sunykus, parapijiečiai, vadovaujami klebono Lupeikos, sumūrijo naują šventovę (1855-1860). Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. www.sirvintuparapija.lt |
 |
Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Pirmoji bažnyčia, pastatyta iki 1430 m. Šalia dabartinės bažnyčios yra išlikę pirmosios Kernavės bažnyčios pamatai. Bažnyčia neogotikinė, su aukštu fasado bokštu, penkiasiene apside ir zakristijomis iš šonų. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventorių juosia plytų mūro tvora su smailiaarkiais vartais. Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos – 15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms. www.kernavensis.lt |
 |
Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia. Miestelio centre, tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. 1868 metais prie naujosios bažnyčios iškilusi varpinė – puikiai išlikęs autentiškos liaudies architektūros pavyzdys. Adresas: Vilniaus g. 3, Musninkai |
 |
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Pastatyta 1794 metais, perstatyta 1932 metais. Medinė. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje įtaisyti pagrindinio ir galinio fasado bokštuose. Bažnyčia liaudiško stiliaus, turi išskirtinių liaudies architektūrai būdingų bruožų, kurie itin išryškinti jos fasaduose. Adresas: Bažnyčios g. 1, Alionys I, Širvintų raj. |
 |
Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų Malonių Tarpininkės, bažnyčia – vadinama „gotikos šedevru“. Prie kelio į Širvintas, aukštumoje, atviroje vietoje 1910 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia. Jos vidus ir išorė yra subtiliai dekoruoti. Išsiskiria puošnūs skliautai. Fundatorius Šešuolėlių dvarininkas V. Jasinskis bažnyčioje įrengė savo giminės mauzoliejų. Adresas: Žolyno g. 5, Šešuolėliai II, Širvintų raj. |
 |
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Bebokštė neoklasicistinė bažnyčia, turinti ir neobaroko formų. Sienose akmens mūras derintas su raudonų plytų detalėmis. Pastatyta 1897 m. pagal Aleksejaus Polozovo projektą. Adresas: Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj. |
 |
Čiobiškio bažnyčios ansamblis. Klasicizmo stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Jos fundatoriai Pilsudskiai norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą. Užsakė klasikinio stiliaus bažnyčią, tuo pačiu ir rūmus architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Bažnyčia tikrai įspūdinga ir architekto jubiliejaus proga puikiai restauruota. Bažnyčios sienas skaido piliastrai. Pagrindiniame fasade, šalia įėjimo, tarp piliastrų įterptos nišos su XVIII a. medinėmis Evangelistų skulptūromis. Viduje – XIX a. Šv. Apaštalų paveikslai, bažnyčios fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas. Adresas: Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj. |
 |
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Tai bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie Šešuolėlių-Želvos kelio. 2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė. Adresas: Bažnyčios g. 44, Kiaukliai, Zibalų sen. |
 |
Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Bagaslaviškio miestelyje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais. Prie tvoros prišlieta medinė varpinė. Adresas: Klevų g. 1, Bagaslaviškis, Širvintų raj. |
 |
Zibalų Šv. Jurgio bažnyčia – medinė, savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, vienanavė, su trisiene apside, 2 mažomis zakristijomis abipus jos ir bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė ir stogastulpis su skulptūromis. Adresas: Širvintų g. 14, Zibalai, Širvintų raj. |
|
KOPLYČIOS IR KOPLYTĖLĖS |
|
|
|
Širvintų koplyčia – stovi Širvintų civilinėse kapinėse, esančiose P. Cvirkos g., Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia – stilistinės architektūros statinys. Išlikęs bažnytinės paskirties inventorius. Koplyčia pastatyta kaip Lovmianskių šeimos mauzoliejus, 1904 m. (arch. Augustas Kleinas). Adresas: Sodų g. 8, Širvintos |
 |
Gelvonų Pliaterių koplyčia – yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas. 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Koplyčią pastatė Pliateriai. Ji garsėja viduje įmūrytu akmeniu su žmogaus pėdą primenančiu ženklu. Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį prošal ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Regėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda. 2016 m. patvirtintame Gelvonų herbe pavaizduotas geltonas pėdos kontūras. Adresas: Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj. |
 |
Gelvonų Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus – laidojimo koplyčia, esanti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio centre, Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje (į kairę nuo bažnyčios), viena iš dviejų šventoriuje stovinčių koplyčių. Įrengta Pliaterių kripta. Koplyčia priklauso Gelvonų bažnyčios statinių kompleksui, nuo 2012 m. yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčią fundavo grafienė Alina Broel-Pliaterienė.
|
 |
Gelvonų kapinių koplyčia – medinė koplyčia, stovinti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio kapinėse. Koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, išlikę bažnytinio interjero fragmentai (altorius, balkonas). Koplyčia stūkso kapinių viduryje. Iki jos nuo kapinių vartų veda pagrindinis takas. Šalia stovi apgriuvusi mūrinė koplytėlė. Koplyčios statinys stačiakampio plano, be apsidės, priekiniu fasadu orientuota į vakarus (vartų pusę). Stogas trišlaitis, dengtas malksnomis, su bokšteliu, kurį vainikuoja geležinis ryžius. 55.06924114031049, 24.694775089349662 |
|
Čiobiškio šventoriaus I koplyčia – Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovinti klasicistinių formų koplyčia, viena iš dviejų. Priklauso bažnyčios statinių kompleksui, kuris nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pirma šventoriaus koplyčia – regioninės reikšmės architektūros paminklas. Stovi stačiakampio šventoriaus pietvakarių kampe, į pietus nuo pagrindinių vartų priešais bažnyčią. Naudojama bažnyčios inventoriaus padėjimui. Adresas: Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj. |
|
|
Čiobiškio šventoriaus II koplyčia – viena iš dviejų koplyčių, esančių šventoriuje prie Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, priklausančių paminkliniam bažnyčios statinių kompleksui. Stūkso aptverto šventoriaus šiaurės vakariniame kampe, bažnyčios priekyje, į kairę nuo įėjimo vartų. Adresas: Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj. |
|
 |
Pyplių koplyčia – esanti Širvintų rajone, Gelvonų seniūnijoje, Pyplių kaime. Koplyčia ir šalia esanti varpinė stūkso kaimo kapinių kalnelyje, yra Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos teritorijoje. Atidaroma per Visus šventuosius. Akmenų mūro koplyčia pastatyta 1845 m. dvarininko Grinevičiaus lėšomis. 55.066284984166565, 24.75452372698315 |
 |
Davonių Šventosios Šeimynos koplyčia – tai veikianti stačiatikių koplyčia Širvintų rajone. Medinė koplyčia pastatyta privačiose vietos gyventojo valdose. Pasiekiama iš kaimo gatvės įėjus pro atskirus vartelius mediniu taku, įrengtu sodybos pakraštyje. Būna atidaryta laisvam lankymui. Sodybos šeimininkas sekmadieniais skambina šalia stovinčioje varpinėje varpu, kviesdamas į pamaldas. Įrašas rusų kalba lentoje ant koplyčios sienos byloja, kad koplyčia buvo pašventinta Šventosios Šeimynos garbei, pastatyta 2010 m. vasarą, palaiminant Vilniaus „Znamenskaja“ cerkvės šventikui Piotrui Miuleriui.
|
 |
Kernavės mauzoliejinė koplyčia. Nedidelė, išskirtinė savo aštuonkampiu planu tarp mūrinių klasicizmo koplyčių. Pro angą grindyse patenkama į laidojimo rūsį. Jo nišoje įmūryti karstai. Koplyčią – žmonos mauzoliejų – 1856 m. pastatė Stanislovas Riomeris. Dabar koplyčioje laikomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus–rezervato fondai. Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas. Adresas: Kerniaus g. 6, Kernavė |
 |
Kernavės medinė koplyčia – stovi prie Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, šalia senosios bažnyčios pamatų. Koplyčioje eksponuojamos profesionalių drožėjų ir liaudies dievdirbių XVII–XIX a. skulptūros, kurioje dauguma surinktos iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir koplyčių, liaudies meno dirbiniai. Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas. Adresas: Kerniaus g. 8, Kernavė |
 |
Viesų koplyčia – stovi Širvintų rajone, Žemųjų Viesų kaimo kapinėse, kurios yra įsikūrusios Senosiose Viesose. Atidaroma per Visus šventuosius, kitas didžiąsias metų šventes. Koplyčia medinė, vieno aukšto, taisyklingo stačiakampio plano, be apsidės, jos pagrindinis fasadas orientuotas vakarų kryptimi. Ant dvišlaičio stogo stovi bokštelis–varpinė su metaliniu kryžiumi. Priekiniame fasade kyšo keturių kolonų portikas, vainikuotas trikampiu frontonu. Koplyčioje yra altorius.
|
 |
Šiaulių koplyčia-mauzoliejus – kapinių koplyčia su laidojimo rūsiu, esanti Širvintų rajone, Šiaulių kaime. Koplyčia tvarkinga, atidaroma pamaldoms kelis kartus per metus: per Visus šventuosius, kitas didžiąsias metų šventes. Koplyčia suremontuota: išdažyta, apskardintas stogas, palangės, įrengti lietvamzdžiai, pakeisti langai, dvivėrės durys. Statinys stilistinės architektūros, stačiakampio plano, be apsidės, su išlikusiu rūsiu po grindimis. 55.06995783508124, 24.813851999999997 |
 |
Barboros Radvilaitės koplytėlė – Karalienei Barborai Radvilaitei (1520–1551) atminti pastatyta baroko stiliaus mūrinė Barboros koplytėlė (XVIII a.). Pasakojama, kad Barbora Radvilaitė svečiavosi pas savo gimines Musninkuose. Sužinojusi, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga vienas jos brolių, Barbora, nepaisydama pavasarinio polaidžio ir ištvinusios Musės upės nusprendė kuo skubiau vykti pas jį. Kai jos karieta važiavo per upę, stipri srovė ją pagavo ir ėmė nešti pasroviui. Mirtinai išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Ir tada karieta atsirėmė į tvirtą upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti ją į krantą. Išsigelbėjusi Barbora Radvilaitė aukštoje terasoje virš Musės upės Šv. Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę. XVIII a. senosios koplytėlės vietoje pastatyta dabartinė baroko stiliaus mūrinė koplyčia. Adresas: Čiobiškio g. 20, Musninkai |
|
DVARAI |
|
|
|
Čiobiškio dvaro sodyba. Čiobiškio dvaras žinomas nuo XV-XVI a. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmus dvarininkai Šveikauskai pasistatė XVIII a. pab. Dvaro pastatus suprojektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. 1794 m. iš jų dvarą pirko Jonas Krizostomas Pilsudskis. Pilsudskių giminei dvaras priklausė iki XX a. pradžios. 1923 m. dvare įsteigta vaikų prieglauda. 1944–1945 m. dvare buvo įkurtas partizanų štabas. 1945–1965 m. dvare veikė mokykla-internatas. 1965 m. internatas reorganizuotas į specialiąją vaikų auklėjimo mokyklą. 2011 m. mokykla buvo uždaryta. 2015 m. dvaro pastatai buvo privatizuoti. Šiuo metu Čiobiškio dvaras bunda. Organizuojami renginiai, teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. www.ciobiskiodvaras.lt |
 |
Narvydiškio dvaro sodyba. XV-XVI a. priklausė garsiai to meto didikų Kęsgailų giminei. Vėliau dvarą valdė Radvilos. XIXa. pirmoje pusėje – Andžejevskių, antroje – Jasinskių valda. XIX a. statyti mūriniai dvaro rūmai dviaukščiai, su mansarda, eklektiškų formų. Tai pilnai rekonstruotas architektūrinis paveldas. Privatus (lankymas pavieniams lankytojams negalimas). www.narvydiskiodvaras.lt |
 |
Bartkuškio dvaro sodyba – klasicistinio stiliaus dvaro rūmai. Juos 1845-1855 m. pastatė grafai Pliateriai. Rūmai yra dviejų aukštų, pailgi, stačiakampiai, stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto. Rūmus juosia parkas. Pagrindinės alėjos gale – masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu. Yra oficina, spirito varykla, arklidės, kumetynas. Šiuo metu dvaras yra privati nuosavybė. Renovuojamas (lankymas pavieniams lankytojams negalimas). Adresas: Aušros g. 45, Bartkuškis |
 |
Lapšių dvaro sodyba. Dvaro savininkai baigia atgaivinti dvaro rūmus. Restauravimo darbai vyksta griežtai pagal ikonografiją, rastus pastato fragmentus, naudojamos senos technologijos bei madžiagos. Šio objekto restauravimas ir tvarkymas – tai puikus dvarų tvarkymo pavyzdys. Lankymas pavieniams lankytojams negalimas. Tel.: 861589905 |
 |
Šešuolėlių I dvaro sodyba. Šešuolėlių I kaimo šiaurinėje dalyje yra dvaro sodyba, kurią, manoma, 1855 m. įkūrė Jasinskiai. Šiuo metu dvaras yra lietuvio išeivio, gyvenančio Amerikoje, Raimundo Petrausko nuosavybė. Lankymas pavieniams lankytojams negalimas. Adresas: Šešuolėliai, Širvintų raj. |
 |
Gaidelių dvaras. Iki XIX a. pabaigos Gaideliai buvo Šešuolėlių dvaro palivarkas. Šį užstačius bankui, palivarkas iš varžytinių atiteko A. Javarovskiui, kuris 1901 m. jį pardavė Sankt Peterburgo dvarininkei V. Stempkovskai. Ši pastatė dviejų aukštų rūmus su grakščiais bokšteliais ir terasomis, puoštomis mediniais raižytais ornamentais. Tai XX a. pradžios Alpių vilų stiliaus pastatas. Dvaras privatus ir savininkų restauruotas. Lankymas pavieniams lankytojams negalimas. Adresas: Gaidelių vs. 11, Zibalų sen., Širvintų raj. |
 |
Sabališkių dvaro rūmai. Teritorija prie gyvenamojo namo prižiūrima, yra privati valda. Likusioje dalyje išlikę nuo sovietmečio likusių gamybinių pastatų. Šiuo metu dvaras yra gyvenamas.
|
 |
Juodiškių dvaro sodyba yra prie Giedraičių-Širvintų plento. Dvaro istorija siekia XVI a., kai šios žemės priklausė Giedraičių administracinei zonai. Tai įrodo tas faktas, kad dar XVIII a. Juodiškių dvaras turėjo teisę žvejoti visuose Giedraičių ir Molėtų ežeruose. XVII-XVIII a. sandūroje Juodiškių dvaras pirkimo keliu atiteko Počobutams Odlianickiams. Vėliau dvaras buvo pardavinėjamas vis naujiems šeimininkams. Tarpukario Lietuvos laikais (1918-1940) dvare veikė kalvė. Dvare ilgai veikė mokykla. Adresas: Giedraičių g. 17, Juodiškiai, Širvintų r. |
 |
Liukonių dvaro sodyba. Išlikę mūriniai perstatyti rūmai, datuojami XIX a. pirmąja puse. Prie rūmų yra priestatas (anksčiau jame veikė mokykla), senas parkas ant Širvintos kranto, medžių alėja, nedidelis tvenkinys. Dvarvietėje stovi ne dvaro laikotarpio gyvenamieji namai. Buvusio dvaro sodybos fragmentai yra registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. 1778 m. kunigaikštis S. Kosakovskis Liukonyse pasistatė rūmus. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose savininkas buvo įkūręs senienų muziejų. 1859 m. rūmai sudegė, o išlikę muziejaus eksponatai buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai. Šiuo metu dvaras yra restauruojamas. Širvintos g. 1, Liukonių k., Gelvonų sen., Širvintų raj. |
|
Levaniškio II dvaro sodyba. Sodyba kūrėsi XIX a. 2-ojoje pusėje. Įspūdingo dydžio rūsio akmens mūras byloja apie dviejų laikotarpių pastato raidą. Jame iki šių dienų išlikusios sandėliavimo angos ir apšvietimui skirtos nišos. Šiuo metu dvaras yra ūkininkų nuosavybė, tačiau yra prižiūrimas ir tvarkomas. |
|
|
Staškūniškio dvaro rūmai – seniausias medinis dvaras Lietuvoje. XVII a. II p. - XIX a. II p. – kompleksiškai išlikęs, vienas seniausių ir daugiausiai autentiškų vertingųjų savybių išsaugojęs medinių statinių ansamblis Lietuvoje. Šiuo metu nykstantis kultūros paveldo objektas. Privatizuotas. Adresas: Maumedžio g. 12, Zibalai |
|
|
Juodės dvaro sodybos fragmentai. Dvaro sodyba prie Juodės upės patvankos: medinis ponų namas, parkas. Dvaro sodyba iš XIX a. pirmosios pusės. Ponų namas su atviru prieangiu, kurį puošia keturios laibos, į viršų siaurėjančios kolonos – liaudiškojo klasicizmo bruožai. Įspūdingas įėjimas į seną rūsį. Juodės dvaro rūmuose 1877-1896 m. lankydavosi Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjas Feliksas Dzeržinskis. Juodės dvaras priklausęs Felikso Dzeržinskio močiutei poniai M. Januševskai. Dabar dvaro sodyboje gyvena šeima. |
|
|
Šešuolėlių II dvaras minimas XVIII a. pab., kuomet priklausė Šumskams. Šiems prasiskolinus, XIX a. pr. parduotas Jasienskiams, kurie dvarą perstatė į mūrinį. Parko fragmentų teritorijoje yra tvenkinys, iš rytų pusės ją juosia Širvintos upė, į slėnį reljefas leidžiasi terasomis. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotas, priklausė Šešuolėlių tarybiniam ūkiui. Atgavus Nepriklausomybę ūkiniai pastatai privatizuoti, gyvenamieji priklauso savivaldybei. Adresas: Ramybės g. 5, Šešuolėliai II, Zibalų sen. |
|
 |
Viršuliškių dvaro sodyba pakeliui iš Musninkų į Bartkuškį – registrinė paveldo vertybė: medinis ponų namas, su atviru prieangiu, kurį remia keturios masyvios kolonos, kumetynas, vežiminė, svirnas. Kūrėsi XX a. 1-ojoje pusėje. Kad tai buvęs dvaro sodybos Ponų namas, byloja klasicistinis prieangis su masyviomis medinėmis kolonomis. Viršuliškių dvaro sodyba buvo įkurta vaizdingoje vietoje, ant Neries dešiniojo intako -- srauniosios upės Musės kranto. Valda privati, mediniame ponų name gyvena šeimos.
Adresas: Dvaro g. 6, Viršuliškiai, Musninkų sen., Širvintų r. |
|
Dabartinėse Širvintų rajono ribose, prie Širvintos upės išsidėsčiusios net keturios dvarvietės su tokiu pačiu Paširvinčio vardu. Paširvinčio dvaras – esantis netoli Gelvonų ir priklausęs grafams Pliateriams. Paširvinčio dvaras, esantis netoli Musninkų, priklausęs Zavadskiams ir Urbonavičiams. |
|
|
Paširvinčio I dvaras, esantis Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje. Paširvinčio I dvaro sodyba įsikūrusi kairiajame Širvintosupės krante, apie 3 km į pietryčius nuo Širvintų miestelio, upe prieš jos tėkmę. Priklausęs Jozefui Gorskiui, vėliau – grafams Ledochovskiams. 1806 m. Adomui Gorskiui priklausė ne tik Paširvinčio I dvaras, bet ir Šalkovščiznos dvarelis, Kazliškių ir Paširvinčio palivarkai. 1887 m. geografinis žodynas nurodo, kad Paširvinčio I dvaras ir anksčiau buvo Gorskių giminės valda. Apie 1821 - 1822 m., po vestuvių, kaip Liudvikos Gorskaitės kraitis, Paširvinčio I žemės atiteko jaunai Liudvikos ir Ignacijaus Ledochovskių šeimai. Pokariu dvaro rūmuose ilgai veikė rajono ligoninė. 55.027331, 25.001287 |
|
 |
Paširvinčio II dvaras – priklausęs kunigaikščiams Giedraičiams, esantis Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje. Antrasis Paširvinčio dvaras įsikūręs ant Širvintos kranto, atokiau nuo Širvintų, arčiau Musninkų, netoli Narvydiškio dvaro, prie kelio iš Musninkų Liukonių link. Jame išsiskiria medinis kumetyno pastatas. Paširvinčio II dvaro kumetynas – privati nuosavybė. |
|
Įtraukti į kultūros paveldą (apleisti, likę fragmentai) |
|
 |
Gelvonų dvaras – dvaras, esantis Gelvonuose, Širvintų rajone. Dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Gelvonų dvaras senovėje priklausė Daumantams, Sieciskiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe. Adresas: Dvaro g. 2, Gelvonai, Širvintų r. |
 |
Astruvkos dvaro sodyba – esanti Astruvkoje, Širvintų rajone (Čiobiškio sen.). Dvaro sodybos fragmentai apie 3 km į š.v. nuo Čiobiškio: rūmai, kumetynas, ūkinių pastatų liekanos. Dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pradžios. XX a. pradžioje dvarą valdė rusų kilmės dvarininkas Petras Pimenas. Jis čia negyveno, dvaro reikalais rūpinosi ūkvedys. 1940 m. dvarininkas Pimenas su žmona Valerija paliko dvarą. Buvusiame dvare pokariu veikė Čiobiškio kolūkio gamybos centras. |
 |
Lemantaučiznos dvaras – Lemantaučiznos dvaras yra Širvintų rajone, Gelvonų seniūnijoje. Dvaro sodybos fragmentai atokiau nuo pagrindinių kelių, apie 2 km į pietus nuo Bagaslaviškio. Pasakojama, kad dvarui kadaise priklausė vėjo malūnas, o jame dirbo malūnininkas Olesis – pastarąjį dvarininkai susirado Vilniuje ir atsivežė dirbti, mat juos sužavėjo malūnininko muzikinis talentas. Būtent Olesį ir jo nelaimingą meilę aprašė I. Šeinius-Jurkūnas savo apsakyme „Kuprelis“. 55.05618632994743, 24.776674680949455 |
|
Musninkų dvaro sodybos fragmentai yra pravažiavus pusantro kilometro nuo Musninkų Čiobiškio link. Žinoma, kad jau 1422 m. šiose vietose buvęs dvaras, tuo metu priklausęs Kristinui Astikui-Astikaičiui, vienam žymiausių Vytauto Didžiojo bajorų. Po Astikų XVI a. dvarą valdė Radvilos. Čia atvykdavo Barbora Radvilaitė, vėliau tapusi didžiojo Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto žmona. XVII a., vienai iš Radvilaičių ištekėjus už Kiškos, tai tapo Kiškų valda. XVIII a. pav. - XIX a. – Podbereskių dvarvietė. Tarpukario Lietuvos laikais Musninkų dvarą valdė Kačinskai. Ryškiausias senojo Musninkų dvaro priminimas – koplytėlė karalienei Barborai Radvilaitei prie kelio link Čiobiškio. 54.94244659315749, 24.825961888105965 (Musninkai) |
|
|
Pociūnų dvarvietė – žinoma, kad Vilniaus kanauninkas Vaitiekus Narbutas valdą sau ir broliams Melcheorui bei Stanislovui 1518 m. nupirko iš Sebastijono Vladislavovičiaus. Ilgą laiką dvaras priklausė Narbutų giminei ir vadintas Narbutų Maišiagala. 1744 m. Stanislovas ir Teresė Narbutai valdą perleido Jurgiui Valavičiui. XVIII a. II p. dvaras imtas vadinti Elizabelinu arba Izabelinu. Greičiausiai taip pavadintas nuo Elžbietos Valavičienės vardo. Dvaras Valavičiams priklausė iki 1860 m.. Po to jis atiteko Boleslavui Lopacinskiui. Žinoma, kad dvaro savininkai Valavičiai rėmė 1830-1831 m. sukilimą, o Antanas Valavičius, manoma, dalyvavo ir kovose su rusų daliniais, nes po sukilimo numalšinimo jis buvo priverstas emigruoti iš Lietuvos.
Adresas: Pociūnų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.
|
|
|
Naujapilio koplyčia – tai buvusi Mečislovo Kolbos koplyčia-mauzoliejus, stovinti Širvintų rajone, Naujapilio kaime. Koplyčia matoma nuo Širvintų miesto riboženklio kelyje į Zibalus. Naujapilis yra Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia raudonų plytų mūro. Šiuo metu be stogo, apgriuvusi, atvira rūsio duobe. Pasak vietinių gyventojų, koplyčiai stogą nuplėšė Širvintose siautėjęs viesulas (kartu nukentėjo ir gretimos sodybos pastatai). 55.058096684386776, 24.954382269310866 |
|
|
KITI ARCHITEKTŪRINIAI STATINIAI |
|
|
|
Dvidešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas. Mikalajūnai – etnografinis gatvinis kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Gelvonų. Kaimas susiklostė XVI a. viduryje, per Valakų reformą. Priklausė Gelvonų dvarui. Išliko XVI a. vidurio valakiniam kaimui būdingas gatvinis rėžinis planas su XIX a. – XX a. pirmosios pusės etnografinėmis sodybomis ir pavieniais pastatais. Gatvinėse dvipusėse sodybose pirkios ir svirnai statyti galu į gatvę, už jų – tvartai, kitapus gatvės – kluonai. |
 |
Čiobiškio malūnas. Daugiau kaip šimto metų vandens malūno pastatas, tačiau Musė įteka dabar į Nerį nauja vaga. Malūnas yra privati nuosavybė. |
|
Kazliškių vandens malūnas – plytinis vagos tipo vandens malūnas. Valstybės saugomas. Adresas: Kazliškių g. 25, Kazliškiai, Širvintų raj. |
|
|
Bartkuškio vandens malūnas – statytas 1805 m. Pastatas dviejų aukštų, plytų mūro su rūsiu. Dvišlaitis stogas. Malūno įrenginiai neišlikę. Tvenkinys nuleistas, užtvankos nelikę. Malūnas šiuo metu yra gyvenamas. 54.93349079526948, 24.9319399 |
|
 |
Lietuvos kariuomenės pulkininko Juozo Plentos namas – 1923-1944 m. šiame name gyveno Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Juozas Plenta (1890-1946). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės (1928) 10-mečio medaliu. 1944-1953 m. name buvo NKVD-MGB būstinė. Namo rūsyje buvo kalinami suimtieji. Antrame aukšte vykdavo tardymai. Šalia namo esančiame svirne buvo kardomojo sulaikymo kamera. Vėlesniais metais šio pastato antrajame aukšte iki 1983 m. buvo įsikūrusi rajono laikraščio redakcija. Adresas: Vilniaus g. 114, Širvintos |
