Pavasaris - pats geriausias laikas plaukti baidarėmis Musės upe - vienu įdomiausių Neries intakų, gerai žinomu vandens turizmo mėgėjų. Nuostabi gamta, pašėlusi upės srovė bei įvairios kliūtys: vandens malūnų liekanos, užvartos, rėvos - viskas, ko reikia, kad įspūdžiai būtų neišdildomi. Vasarą upė nusenka, ir plaukti ja galima nebent po gausesnio lietaus.
Musė savo kelią pradeda iš Musios ežero (šalia Glitiškių miestelio, Vilniaus rajonas), o ties Čiobiškiu įteka į Nerį.
Patogiausia Muse pradėti plaukti nuo Vilniaus - Ukmergės automagistralės (38 km). Čia, 31 kilometre nuo Vilniaus, upė lenda po kelio tiltu. Turint laiko ir noro, kelionę galima pradėti ir nuo aukščiau: nuo senojo Širvintų kelio tilto (42 km) arba net nuo Antanėlių (45 km), žemiau kurių Musę paveja dvi upelės Tola ir Juodė, prieš pat žiotis susibėgančios į vieną versmę. Aukščiau pradėti plaukti sunku. Vandens gal ir pakaktų, bet upė teka melioracijos grioviu.
Nuo automagistralės Musės tėkmė lėtoka, nes srovę stabdo priekyje telkšantis Bartkuškio tvenkinys. Taigi paplaukus porą kilometrų, dar vieną 3 km atkarpą teks irkluoti jau tvenkiniu, ir pirmoji didesnė kliūtis - Bartkuškio užtvanka. Turint laiko, galima paėjėti (apie 1 km) iki Bartkuškio miestelio ir apžiūrėti Bartkuškio dvaro rūmus, kitus pastatus ir parką. Plaukiant žemyn, į Musę įteka dar keletas intakų: dešiniakrantė Žebokšta ir kairiakrantė Spėra. Žemiau pastarosios upėje padidėja kritimas, plaukti darosi smagiau. Vinguriuodami upės kilpomis ir landžiodami pro užvartas, priplauksite ir Bajoriškių malūno liekanas (23 km nuo žiočių). Dar kilometras, ir upė gurguliuodama per nedidelę rėvą lenda po Kernavės kelio tiltu (22,5 km), šone palikdama Musninkus. Upės ruožas Musninkai-Čiobiškis turbūt įdomiausias, ir puikiai tinka pavasariniam vienos dienos žygiui.
Žemiau tilto, paplaukus apie kilometrą, sukdama kilpą upė priartėja prie kelio, ir dešiniajame krante matyti Barboros koplytėlė. Dar posūkis, ir upę pertveria keletas buvusio Musninkų malūno tilto atramų. Upė dalinasi į tris sroves ir pro pralaidas šniokščia žemyn sudarydama nedidelį slenkstuką su stovinčia banga. Tačiau srovė suskaidyta, ir „bačka“ nesusiformuoja. Daugiausia vandens prateka pro kairę pralaidą, šalia malūno griuvėsių.
Vingis po vingio ir priplauksite kairiajame upės krante didingai iškilusį Grebliaučyznos piliakalnį (16 km), dar kitaip vadinamą Barsukynės kalnu. Galima sutoti, ir iš vandens ištraukus baidares, užkopti ant kalno pasigrožėti apylinkėmis.
Nuo piliakalnio iki gelžbetoninio tilto - sudėtingenė atkarpa, o toliau upės srovė jau sraunesnė, daug rėvų, dugne daug akmenų, pasitaiko išvartų. Bet tai yra tas, kas tikram baidarininkui plaukiant teikia malonumą.
Likus, 4,5 km iki Čiobiškio, į Musę įteka Kaimena. Upių santakoje stūgso Janionių piliakalnis, šalia jo - šauni poisliavietė. O jei gerą puskilometrį nepriplauksite iki Kainenos, rasite tinkamą, miško kalvų nuo vėjo užstotą aikštelę poilsiui.
Nuo santakos iki gražuolio baltojo tilto ties Čiobiškiu, Dariaus ir Girėno vardu pavadinto, plaukti - tiesiog poilsis. Čia pat, už tilto, plaukimą galima ir baigti, nes prie senojo vandens malūno labai patogi vieta išlipti. O jei dar yra noro, toliau kelionę galima tęsti Neries upe, nes vos už keliolikos metrų Musė įteka į Nerį.
