Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad rūpintis sveikata svarbu net nejaučiant jokių simptomų. NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė atsako į klausimus, ką gali parodyti vos 5-10 minučių užtrunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl papildomi tyrimai dar nereiškia vėžio diagnozės.
Mamografija laikoma veiksmingiausiu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimu. Kiek ji tiksli ir kokius pakitimus gali parodyti dar moteriai nejaučiant jokių simptomų?
Mamografija gali parodyti mažus pakitimus, kurių dar negalima apčiuopti, įskaitant mažus kalcio taškelius ir audinio struktūros pokyčius. Tai – pagrindinis krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimas.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) nurodo, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio, tačiau nė vienas tyrimas nėra tobulas: kai kurių navikų mamogramoje gali nesimatyti, ypač kai krūtų audinys labai tankus. Tokiu atveju rekomenduojami papildomi tyrimai. Atsiradus naujam simptomui, svarbu kreiptis į gydytoją, net jei ankstesnė mamograma ir buvo normali.
Kaip dažnai profilaktinės mamografijos metu aptinkama pakitimų moterims, kurios jaučiasi visiškai sveikos?
Literatūroje nurodoma, kad mamografija padeda nustatyti 5-7 krūties vėžio atvejus iš 1000 sveikų moterų. Nacionalinio vėžio centro (NVC) patirtis rodo, kad atlikus mamografiją ir papildomus tyrimus, krūties vėžinių pakitimų nustatomi maždaug 6-7 iš 1000 pagal ligų prevencijos programą tiriamų moterų.
Kartais mamogramoje matomas pakitimas, kurį dar reikia patikslinti papildomais tyrimais. NVC duomenimis, papildomų tyrimų reikia maždaug 6 atvejais iš 100 tyrimų. Tai dar nereiškia vėžio diagnozės – papildomi tyrimai padeda išsiaiškinti pastebėtų pakitimų pobūdį.
Kaip pasiruošti mamografijai ir ką moteris turėtų žinoti apie tyrimo eigą bei galimus pojūčius?
Tyrimo dieną rekomenduojama pažastyse ir ant krūtų nenaudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo. Šių priemonių dalelės gali matytis mamogramoje ir trukdyti tiksliai įvertinti vaizdą. Patogu vilkėti atskirą viršutinį drabužį, nes tyrimui reikės nusirengti iki juosmens.
Jei anksčiau mamografiją atlikote kitoje įstaigoje, pasirūpinkite, kad ankstesni vaizdai būtų prieinami palyginimui. Apie krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus krūtų pokyčius būtinai pasakykite tyrimą atliekančiam radiologijos technologui.
Tyrimo metu kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Suspaudimas padeda gauti aiškesnį vaizdą ir sumažinti reikalingą spinduliuotės dozę. Galite pajusti spaudimą, nemalonų pojūtį ar trumpą skausmą. Jei skauda stipriai, pasakykite radiologijos technologui. Įprastas tyrimas su pasiruošimu dažniausiai trunka apie 5–10 minučių. Pasitikslinkite, kada ir kaip gausite rezultatus. Pasidomėkite tyrimo rezultatu ir išsiaiškinkite, ar jūsų krūtų audinys yra tankus.
Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 m. Kokias baimes ir mitus apie mamografiją dažniausiai tenka išgirsti?
Dažniausiai moterys nerimauja dėl spinduliuotės, skausmo ar baiminasi, kad kvietimas papildomai pasitikrinti reiškia vėžio diagnozę. Mamografijoje naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė. Rizika nėra visiškai nulinė, todėl patikra siūloma konkrečioms amžiaus grupėms ir nustatytu dažniu. Europos rekomendacijos rodo, kad šioms grupėms patikros nauda mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio nusveria galimą žalą. Papildomas ištyrimas reiškia, kad radinį reikia patikslinti, o ne tai, kad vėžys jau nustatytas.
Kuo skiriasi krūties vėžio gydymas ir prognozė, kai liga nustatoma ankstyvoje, o ne pažengusioje stadijoje?
Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, galimybės išgydyti ligą yra didžiausios, o moterų išgyvenamumas gali būti beveik toks pat kaip moterų, nesergančių krūties vėžiu. Ankstyvoje stadijoje gydymas neretai gali būti mažesnės apimties, dažniau galima atlikti krūtį išsaugančias operacijas, mažesnės apimties pažasties limfmazgių chirurgiją, o daliai moterų, įvertinus naviko biologines savybes, galima išvengti chemoterapijos. Ankstyvoje stadijoje liga dažniausiai gydoma siekiant visiško išgydymo, o ilgalaikė prognozė yra labai gera.
Ligai pažengus, gydymas paprastai tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir dažniau apima kelių gydymo metodų derinį. Jei vėžys yra išplitęs į kitus organus, pagrindinis gydymo tikslas dažniausiai yra kuo ilgiau kontroliuoti ligą, stabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Vis dėlto prognozę lemia ne vien ligos stadija. Labai svarbios ir naviko biologinės savybės, taip pat moters amžius, bendra sveikatos būklė ir atsakas į gydymą. Todėl dviem moterims, kurioms nustatyta tokia pati ligos stadija, prognozė ir gydymas gali skirtis.
Svarbiausia žinia – kuo anksčiau krūties vėžys nustatomas, tuo dažniau galima taikyti mažesnės apimties gydymą, didėja tikimybė ligą sėkmingai išgydyti.
Kokius krūtų pokyčius moterys turėtų stebėti ir kada nedelsdamos kreiptis į specialistą?
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei pastebėjote naują darinį, sukietėjimą krūtyje ar pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgiau nepraeinantį skausmą vienoje vietoje, taip pat pakitus krūties dydžiui ar formai. Dažnai tokie pokyčiai būna nepiktybiniai, tačiau juos reikia įvertinti. Nelaukite kitos profilaktinės mamogramos: atsiradus simptomams reikia diagnostinio ištyrimo.
Ką, remdamasi savo darbo patirtimi, patartumėte vis dar dvejojančioms moterims, kurios sako: „Nematau poreikio ieškoti ligų ir tikrintis, jei jaučiuosi gerai“ arba „Neturiu tam laiko“?
Suprantu, kad kai gerai jaučiatės ir nieko neskauda, atrodo, kad tirtis nereikia. Tačiau ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia jokių juntamų požymių. Mamografija gali parodyti pakitimą dar prieš tai, kai jį galima apčiuopti. Dalyvavimas programoje negarantuoja, kad liga neatsiras ar kad tyrimas aptiks kiekvieną pakitimą, bet tai yra įrodymais pagrįsta galimybė nustatyti krūties vėžį anksčiau.
Krūties vėžio statistika ir nemokama patikra
Higienos instituto duomenys rodo, kad 2025 m. Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o apie 550 nuo šios ligos mirė. Ligotumo rodiklis apima visas moteris, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, ne tik naujai nustatytus atvejus. Šie skaičiai primena, kodėl svarbu neatidėlioti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos prevencinės patikros.
Ligonių kasos duomenimis, pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Maždaug 94–96 proc. įvertintų mamogramų pakitimų neparodė arba nustatyti pakitimai buvo gerybiniai.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims (imtinai), kurios mamografiją gali atlikti kartą per dvejus metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, reikia registruotis sutartį su ligonių kasa sudariusioje ir mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Kai patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteris gali gauti asmeninį kvietimą su jau nurodytu pas specialistą vizito laiku.
Ligonių kasa primena: net jei nesate programoje nurodyto amžiaus, bet pastebėjote gydytojos išvardintus simptomus ar kyla kitokių įtarimų, nedelskite ir kreipkitės į savo gydymo įstaigą.
