ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Širvintų rajono savivaldybės administracija kiekvienais metais organizuoja konkursą „Metų ūkis“, kuriame dalyvauja Širvintų rajono ūkininkai, įregistravę ūkius ūkininkų registre ir savo veiklą vykdantys Širvintų rajono savivaldybėje. Šiemet konkursas „Širvintų rajono metų ūkis 2023“ vyko rugsėjo 7 dieną. Vertinimo komisija, kurią sudarė Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Versekėnaitė (pirmininkė), Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė, Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Staniulis, Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Šimelienė, Tarybos nariai Vytautas Kalesnikas ir Romas Zibalas, pasidžiaugė, kad komisijai savo ūkius aprodė septyni ūkininkai: Dominykas Kisielius (Zibalų seniūnija), Edita ir Karolis Mučiniai (Alionių seniūnija), Nerijus Sinkevičius (Jauniūnų seniūnija), Dovilė ir Darius Janukaičiai (Širvintų seniūnija), Eglė ir Kęstutis Dikčiai (Musninkų seniūnija), Agnė ir Vytenis Bulaukai (Čiobiškio seniūnija), Donatas Ručinskas (Gelvonų seniūnija). Taip pat komisijos darbe dalyvavo seniūnijų, kurių teritorijose yra lankomas ūkis, seniūnai, tai Ramūnas Jasevičius, Rima Jasevičienė, Birutė Jankauskienė ir Jovita Šakinytė. Konkurso tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti efektyvios gamybos ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkyti savo ūkį, nustatyti geriausius rajono ūkininkus.

„Kol norą dirbti žemę turiu, reikia darbuotis“, – sako Dominykas Kisielius

Limonių kaime (Zibalų seniūnija) ūkininkaujantis Dominykas Kisielius valdo 133 hektarus žemės. 25 metų jaunas ūkininkas Dominykas yra baigęs agronomijos mokslus Žemės ūkio akademijoje bei papildomai Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje įgijęs metalo apdirbimo specialisto diplomą. Augalininkystės ūkį puoselėjantis Dominykas augina kviečius, miežius, rapsus, kvietrugius ir žirnius. Pasidomėjus javų derlingumu, jaunasis ūkininkas pažymėjo, jog kviečių šiemet byrėjo po 5 tonas iš hektaro, žirnių – po 2,5 tonos iš hektaro. Grūdus Dominykas priduoda „Jonavos grūdams“. Anksčiau už toną mokėdavo po 250 eurų, šiemet didele kaina laikoma 216–230 eurų už toną. Pasak Dominyko, kviečiai yra produktyviausia kultūra, todėl jais turi užsėjęs apie 35–40 procentų turimos žemės.

Komisijos narius domino, kodėl jaunas vaikinas pasirinko žemės ūkį ir sunkų ūkininko darbą. Į tai Dominykas Kisielius atsakė: „Niekas dirbti žemės neprivers, tam reikia turėti norą ir vidinį pašaukimą. Kol traukia toks darbas, kol norą dirbti žemę turiu, reikia darbuotis.“ „Mane džiugina toks jauno žmogaus požiūris“, – sužavėta Dominyko atsakymu, sakė Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė.

Dominykas aprodė didžiulį technikos ūkį, sakė, kad daug žemės ūkio padargų įgijo pagal projektus, šiuo metu yra parašęs projektą dėl pastatų modernizavimo. Jaunas vaikinas ne tik žemę dirba, bet dar darbuojasi ir agronomu konsultantu inovatyvių biotechnologijų įmonėje „Mikrobiologiniai produktai žemės ūkiui“. „Telefonas ir kompiuteris – mano kasdienio darbo priemonės“, – apie darbą įmonėje sakė Dominykas Kisielius. Jis savo laukuose darbuojasi po pietų ir savaitgaliais. „Laisvo laiko praktiškai nėra, darbas darbą veja, – pažymėjo Dominykas, – daug įdėto darbo šiemet sugadino sausra.“

Karolis Mučinis kelrode žvaigžde, nukreipusia ūkininkavimo keliu, vadina Irmantą Drėgvą

Edita ir Karolis Mučiniai ūkininkauja Vičiūnų kaime (Alionių seniūnija). Vertinimo komisiją savo namų kieme pasitikęs Karolis Mučinis sakė, jog ūkininkavimo ėmėsi vos baigęs vidurinę mokyklą. Baigęs mokyklą, dar bandė studijuoti kūno kultūrą ir technologijas Lietuvos edukologijos universitete, dirbo Anglijoje, bet viską nurungė meilė Lietuvai ir gimtajai žemei.

Jau besidarbuodamas ūkyje, Karolis baigė Visagino pasieniečių mokyklą ir tapo kvalifikuotu kinologu, bet suprato, kad darbas ūkyje svarbiau už viską. „Jeigu mano diedukas dabar atsikeltų ir pamatytų, kad jo žemes valdo ir sėkmingai ūkininkauja anūkas Karolis, tai labai nustebtų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Karolis Mučinis. Jis pažymėjo, kad vaikystėje labai dažnai viešėdavo pas senelius Leščiūnų kaime (Gelvonų seniūnija), ten senelis turėjo didžiulį ūkį, daug karvių, o tai ir buvo ūkininkavimo pradžia. „Irmantas Drėgva iš Liukonių yra kelrodė žvaigždė, nukreipusi mane ūkininkavimo keliu. Iš mano atminties Irmanto nuopelnų niekas neišplėš“, – pabrėžė Karolis Mučinis.

39 metų vyras valdo 125 hektarus dirbamos žemės, augina kviečius, vasarinį rapsą, kvietrugius, vasarinius miežius, prastose žemėse pasėja ir rugių. Karolis džiaugėsi, kad šiemet kviečių prikūlė net po 6 tonas iš hektaro.

Komisijos narius labai domino bulvininkystė. Karolis patikino, jog pasodino 1 hektarą ir 27 arus bulvių. „Bulvės auginamos pirmus metus, o gal ir paskutinius. Žiūrėsim, koks bus derlius“, – sakė Vičiūnų ūkininkas. Jis patikslino, jog pagal sutartis pirmąsias bulves pardavęs po 65 centus už kilogramą, dabar realizuoja – po 50 centų.

Ūkyje naudojama moderni technika. Karolio technikos ūkis išties didžiulis: 3 traktoriai, galingas kombainas, sunkvežimis, krautuvas, ekskavatorius ir daug kitokios smulkesnės technikos. Vyras turi visą apleistoms žemėms įkultūrinti skirtą techniką, džiaugiasi, kad gali įdirbti aplinkiniuose kaimuose esančią apleistą žemę.

Pasidomėjus, ar nukentėjo nuo šiųmetės krušos, nusiaubusios rajoną, Karolis Mučinis sakė: „Šiemet Dievas mus mylėjo. Tuos, kuriuos nubaudė, matyt, per mažai bažnyčioje meldėsi. Mūsų Alionių kraštas yra tikintis, todėl mus ir Dievas saugo.“

Reikiamą pašarų kiekį šią sausą vasarą Nerijus Sinkevičius gaminosi net Utenos rajone

Mėsinius galvijus augina Jauniūnuose gyvenantis Nerijus Sinkevičius. Jaunas vyras dirba kitame darbe vadybininku, o prie namų esančiose pievose prižiūri 40 Angus'ų veislės galvijų. Jie plačiai paplitę pasaulyje ir pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Jie nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiose sąlygose, pasižymi puikiomis žolinio pašaro vartojimo savybėmis. Pasak Nerijaus Sinkevičiaus, prieš keletą metų įsigiję 19 Angus'ų, dabar bandą padidino iki 40. Dalį tvirtų mėsinių galvijų planavo parduoti dar vasarą, bet, kritus supirkimo kainoms, laukia geresnių laikų.

Nerijus prižiūri 56 hektarus žemės, 15 iš jų paveldėjo iš senelio Liudviko Sinkevičiaus, o likusius 41 hektarą nuomoja. „Kol kas sunkoka, bet tikimės, kad bus geriau, – ateities planais dalijosi jaunas vyras. – Sėju tik 15 ha žemės, visa kita yra žalienos, kasmet po keliolika hektarų pievų atnaujiname.“ Nerijus planuoja steigti ekologinį ūkį. Jauno ūkininko teigimu, toks ūkininkavimo modelis jo visai negąsdina, tiesiog bus daugiau patikrinimų, o visa kita bus tikrai gerai.

Pasiklausus, kokia padėtis šiais metai su pašarais, Nerijus Sinkevičius sakė, jog vienam raguočiui reikia žiemai paruošti 10 „rulonų“ pašarų, o šiais metais iš hektaro susukti pavyko tik 6–7, o tai gana kuklu. Pasak penkerius metus ūkininkaujančio 31 metų vyro, teko su šienavimo technika šią vasarą nukeliauti netgi iki Utenos, kol pasigamino reikiamą kiekį pašarų. „Jeigu bus per daug, parduosime“, – sakė optimizmo nestokojantis Nerijus.

Jaunas ūkininkas Nerijus Sinkevičius komisijos nariams surengė ekskursiją po savo gyvulininkystės ūkį. Ūkininko automobilyje sėdėjusios ir kelis šimtus kilogramų sveriančius Angus'ų veislės galvijus batono riekelėmis maitinusios Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Versekėnaitė bei Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė sakė, jog toks novatoriškas pasibendravimas su galingais galvijais buvo nuostabus.

Darius Janukaitis vertina tradicinę augalininkystę

Kantrimiškio kaime (Širvintų seniūnija) gyvenantys Dovilė ir Darius Janukaičiai tvarkosi 36 hektarų augalininkystės ūkyje. Pasak Dariaus, ūkininkauja nuo 2015 metų, augina kviečius, rapsą ir miežius. Per 50 procentų viso ūkio užima kviečių laukai, jie šiemet atseikėjo beveik po 7 tonas iš hektaro, rapso byrėjo apie 3 tonas iš hektaro, o miežių derlius, pasak šeimininko, buvo kuklokas.

Pasidomėjus, kur ūkininko laukai, Darius parodė apie namus esančius didžiulius plotus ir pažymėjo, kad dirbama žemė tęsiasi net iki Motiejūnų. Komisijos narius domino, ar ūkyje auginami rugiai. Darius Janukaitis sakė: „Rugių nesėju, nes jie neturi kainos. Ūkyje neeksperimentuojame, o tiesiog auginame tradicines kultūras.“

Vertėtų pažymėti, jog Janukaičių sodyba labai išpuoselėta, daug gėlių, visžalių augalų, įrengta „Katinų alėja“, sumeistrautos sūpynės, daug metalo dirbinių. Gražių žodžių sodybos šeimininkui negailėjo Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė: „Labai nagingas yra Darius, jis ne tik ūkininkas, bet ir medžiotojas, stalius, kalvis, tiesiog auksinių rankų meistras.“

Ūkininkavimas Kęstučiui Dikčiui – tai sportas ir hobis

Musninkėlių kaime (Musninkų seniūnija) ūkininkaujantys Eglė ir Kęstutis Dikčiai užsiima augalininkyste. Jų valdose apie 80 hektarų žemės, 60 iš jų užima grūdinės kultūros, ūkininkai augina kviečius, rapsus ir miežius. Klestintį ūkį aprodęs Kęstutis Dikčius papasakojo apie ūkininkavimo pradžią. Vyras Ukmergėje įgijo mechaniko specialybę, gavo paskyrimą į Musninkus. Kolūkyje pagal specialybę padirbėjo metus, ir kolūkiai ėmė byrėti, jaunam specialistui teko griebtis kitų darbų, dirbo gaisrininku, bet pajuto, kad širdis labiausiai linksta prie žemės ūkio. „Ūkininkavimas man – tai sportas ir hobis, – šypsojosi Kęstutis Dikčius. – Dabar ūkyje dirba tik idėjiniai ūkininkai.“

Kęstutis Dikčius vedžiojo po savo valdas ir aprodė savo turimą techniką. Ir didžiuliame angare, ir šalia jo puikavosi daug žemės įdirbimo technikos: kombainas, traktoriai, net kelios priekabos, purkštuvai ir kiti prietaisai. Pasak šeimininko, visą techniką jis skirstąs į tris grupes: prieškarinę, sovietinę ir novatorišką. Komisijos nariams labai patiko prieškarinės technikos kolekcija: arkliniai plūgai, akėčios, žemės smulkintuvai, arklinis grėbtuvas ir kitos įdomybės.

Vis dėlto Dikčių namų kieme akys nukrypo į didžiulį angarą. Pasidomėjus, ar labai nukentėjo nuo Musninkų kraštą nusiaubusios audros, ūkininkas sakė, kad pėdsakai liko, bet angaro stogo neprakirto. „Dievulis mus nubaudė“, – sakė Kęstutis. Iki audros ūkininkas derliumi galėjo pasidžiaugti: kviečių iš hektaro prikūlė net po 5 tonas, bet po audros, kuldamas likučius, sulaukė kuklaus derliaus. Belieka tik apgailestauti. Ūkininkas stengiasi ne tik dėl asmeninės gerovės, bet ir kad Lietuvos žemės ūkis būtų pagrindas savo kraštą aprūpinti kokybišku maistu. „Mūsų žemės – tai ne Pasvalio žemės, mes džiaugiamės išspaudę 5 tonas grūdų iš hektaro“, – ūkininkavimo ypatumais dalijosi Kęstutis.

Vertėtų pažymėti, kad Eglės ir Kęstučio Dikčių sodyba labai tvarkinga, visur daug gėlių ir visžalių krūmų, gražus sodas. Šeimininko Kęstučio teigimu, prie namų kuriamas grožis – tai žmonos Eglės nuopelnas. Komisijos narės moterys net tik spėjo apžiūrėti visus rožynus, bet ir papozuoti su sode nokstančiais gražuoliais obuoliais.

„Uogų verslas sunkus ir rizikingas“, – sakė Vytenis Bulauka

Agnė ir Vytenis Bulaukai, užsiimantys braškininkyste, ūkininkauja Žvagakalnio kaime (Čiobiškio seniūnija). Vertinimo komisiją braškynų apsuptyje pasitikęs Vytenis Bulauka sakė, jog ūkininkavimo ėmėsi 2015 metais. Tuomet turėjo pusantro hektaro braškynų, suprato, jog lauko uoga yra rizikingas verslas, daug kas priklauso nuo gamtos išdaigų – lietaus ir sausros.

Pasak Vytenio, ūkininkavimo pradžioje buvo labai sunku su darbuotojais ir produkcijos realizacija. 2021 metais ėmėsi projektinės veiklos ir pradėjo statyti šiltnamius. Jų dabar turi net keturis, užimančius po 1 000 kvadratinių metrų. Pasidomėjus derliumi, šeimininkas buvo atviras, patikino, jog sezono metu per dieną priskina nuo 500–700 kilogramų iki pusantros tonos uogų. Braškių skynėjai darbą pradeda 4–5 valandą ryto ir dirba iki 15 valandos. „Uogų verslas sunkus ir rizikingas, – braškininkystės ypatumais dalijosi Vytenis Bulauka. – Pirmųjų braškių skynimas prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi iki birželio, liepos mėnesį ruošiamas pagrindas antrajam derliui, kuris sudorojamas rugsėjo mėnesį.“ Pasak šeimininko, darbo ūkyje yra visus metus, ne sezono metu dirba 3 darbuotojai, sezono – 15 žmonių, yra buvę, kad net 40 skynėjų darbavosi braškyne.

Pasidomėjus, kokie braškių kiekiai priskinami ūkyje, Vytenis sakė, jog per sezoną prirenkama po 30–40 tonų. Visa produkcija realizuojama Lietuvoje, daugiausia parduodama Benedikto turguje. Pasiteiravus daigų kainomis, šeimininkas pažymėjo, jog braškininkystės sėkmę lemia braškių veislės, todėl kiekvienas augintojas turi apsispręsti, kokiam tikslui augins braškes. Bulaukų ūkyje daugiausia auginamos „Glorielle“ veislės braškės. Jų daigai gabenami iš Vokietijos, 40 000 vienetų kainuoja 30 000 eurų. Vytenio teigimu, visas per sezoną gautas pelnas investuojamas. „Braškių verslas labai panašus į kazino arba į loteriją“, – sakė 33 metų ūkininkas.

Braškių augintojai, pasak Vytenio, labai geranoriški žmonės, nuoširdžiai perduoda kitiems savo patirtį. Bulaukai irgi turi konsultantų, mielai dalijasi ūkininkavimo paslaptimis su Tomu Mažuliu iš Krašienos, gauna patarimų iš braškininkų, dirbančių Vilniaus ir Biržų rajonuose. Ūkininkas dalyvauja įvairiuose projektuose ir žada ūkį plėsti.

Vytenis aprodė ne tik didžiulį braškyną ir milžiniškus šiltnamius, bet ir šilauogių laukus, kuriuose auga per 1 200 krūmų.

Donatas Ručinskas ne tik dirba gimtąją žemę, bet turi ir unikalią svajonę

Boleslavos viensėdyje (Gelvonų seniūnija) ūkininkaujantis Donatas Ručinskas tvarkosi 309 hektarų augalininkystės ūkyje. Pasak Donato, ūkininkauja nuo 2017 metų, augina kviečius, rapsus, žirnius ir grikius. Tiesa, grikiai šiais metais „pabėgo“. Aprodęs savo ūkį, gausią techniką, pastatus, Donatas pažymėjo, kad tikrai nesifotografuosiąs. Jis dirba žemę ne dėl pagyrų ir nuotraukų, o todėl, jog toks darbas jam labai patinka.

Jaunas vyras patikino, jog ūkininkavimo keliu eiti jį paragino tėvai Kristina ir Albinas Ručinskai. Jis už tai jiems dėkingas, kad patikėjo senelio – Sibiro tremtinio – žemę. Modernūs ūkiniai pastatai dera su rekonstruota akmenine arklide, senu klojimu ir šimtamečiu gyvenamuoju namu. Visur jauku ir gražu, o nuo aukšto kalno atsiveria fantastiškas vaizdas. Tokių gyvybingų vienkiemių visoje Lietuvoje yra nedaug, o Boleslavos yra unikalus.

Apvaikščiojęs su komisija savo turimus laukus, Donatas pasidalijo ateities planais. Jauno ūkininko teigimu, jis norėtų savo žemėse pastatyti apžvalgos bokštą, tuomet iš karto pakiltų aplinkinių Bagaslaviškio miestelio, Sedūnų, Vaiškūnų kaimų gyventojų sklypų vertė. Iš Boleslavos viensėdžio matosi Vilniaus TV bokštas, Elektrėnų kaminas, Kaunas ir kitos įdomybės.

Donatui, profesionaliam veterinarijos gydytojui, gerų žodžių negailėjo kolega Vytautas Kalesnikas. „Donatas yra tikras ūkininkas, jis darbui sutvertas, yra nekalbus ir paslaptingas“, – sakė komisijos narys Vytautas Kalesnikas. Jam pritarė Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė: „Donatas yra vienas iš stambiausių rajono ūkininkų, technika prižiūrėta, tvarkinga, o turimas kombainas yra našiausias visame rajone. Visa Donato technika nauja ir naši. Pagarba jam.“

Šiemet aplankyti labai įvairaus dydžio tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir šauniai besitvarkantys ūkiai, džiugu, kad ūkininkai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse, modernizuoja ūkius savo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis bei nuolat ieško inovatyvių sprendimų norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis.

Aplankiusi visus septynis ūkius, vertinimo komisija įsitikino ir labai pasidžiaugė, kad kasmet vis sunkiau išrinkti šio konkurso nugalėtojus, nes Širvintų rajono ūkiai daro akivaizdžią pažangą, modernėja. Kiekvienas aplankytas ūkis vertas tapti konkurso „Širvintų rajono metų ūkis 2023“ nugalėtoju. Teko nelengva užduotis, nes rajono ūkininkai puikiai tvarkosi, sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse, taiko inovacijas. Susumavus komisijos balus, skirtus pagal nustatytus kriterijus, visgi laimėtojai išrinkti. Jie bus apdovanoti ir pasveikinti specialiame renginyje, skirtame ūkininkams.

Romas Zibalas

Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys