Nuo šiandien, spalio 19 d., iki lapkričio 2 d. kviečiame balsuoti ir rinkti VIENĄ labiausiai patinkantį Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo Širvintose idėjinį modelį!
Balsuoti galima dviem būdais:
Pristatome idėjinius modelius, jų vizualizacijas ir aprašus. Kviečiame savo nuomonę išreikšti atsakingai, apgalvojus, neskubotai.
Projektas „Katedra Meilei“
Justino Marcinkevičiaus kūrybinis palikimas kaip ir pats jo prasmingas gyvenimas sutelpa į kertinius jo kūryboje žodžius:
DIEVAS, TĖVYNĖ, ŽMOGUS. MOTINA, TĖVAS, ŠEIMA. ŽEMĖ, LIETUVA...
...MEILĖ.
Interaktyvi skulptūrinė kompozicija „Katedra Meilei“ sukomponuota taip, kad į ją galima įeiti ir tapti šio meno kūrinio svarbia neatsiejama dalimi. Tokia kompozicijos sandara ir konstruktas šiai skulptūrai suteikia akivaizdų prioritetą, palyginti su gražiais meno objektais, prie kurių galima tik šalia pasyviai pastovėti.
Kūrinio idėja: interaktyvi skulptūrinė kompozicija „Katedra Meilei“ gimė tiesiogiai inspiruota paskelbto konkurso, skirto Just. Marcinkevičiaus kūrybinio palikimo įamžinimui. Todėl šis kūrinys tarsi betarpiškai gimsta, išauga iš paties poeto rankraščių turinio, juos savaip organiškai apibendrindamas ir pakylėdamas arčiau dangaus skulptūrinės kompozicijos metale pavidalu. Šio modernaus kūrinio kompozicijos ašis ir jo idėjos pagrindas – tai tarsi simbolinis pergamento ritinys, kuris judėdamas erdvėje savaime suformuoja labai konkrečią skulptūrinę formą. Skulptūros erdvinė, lakoniška ir ekspresyvi kintanti linija bei tūrinė forma suformuoja simbolinę raidę M (Meilė, Mindaugas, Mažvydas, Marcinkevičius ir t. t.), kuri kitame skulptūros rakurse atsiveria ir kaip simbolinė raidė V (victoria lot.), kuri pati dar asocijuojasi su aštria, bet jautria šio iškilaus rašytojo plunksna. Šie išskirti užkoduoti simboliai ir jų vidinės transformacijos nėra atsitiktinės ar tik žaidimas reikšmių efektais. Tiek dizaino prasme, tiek ir Raidžių ar Žodžių sandaros prasmėmis, tai yra modernus ir organiškas šiuolaikinės meninės skulptūrinės formos lipdymas, pasitelkiant pačią literatūrinę Just. Marcinkevičiaus kūrybą.
Ši skulptūra tiesiogine prasme išauga ir susiformuoja iš poeto kūrybinio palikimo – prasmingų eilėraščių bei tekstų, skirtų Meilei. Ji taip pat kartais gali pasipildyti ir mūsų laikmečio simboliais (meilės votais). Nuo to skulptūra būtų tik dar patrauklesnė, nes jos vidinė energija atsinaujintų ir eitų su laikmečiu. LED šviesos efektai (būtų ne tik efektinga, bet ir įsimintina, jei skulptūra nušvistų iš konstrukcijos vidaus, į skulptūrą įėjus žmogui) taip pat būtų jos stiprioji pusė. Skulptūros pagrindo vidinė dalis – faktūrinė. Ji auginama ir suformuojama iš dekoratyvinių bronzos-nerūdijančio plieno lakštų su išgraviruotais konkrečiais Just. Marcinkevičiaus tekstų fragmentais apie meilę.
Išorinė skulptūros dalis kontrastingai švari, blizgančio plieno spalvos, tik jos M viršutinis kontūras nužymėtas auksuota titano juosta (piešinyje matosi kaip V). Išorinė V raidės apatinė dalis (aštrioji plunksnos dalis) saikingai faktūrinė – vaizduoja Laiką. Tai aliuzija į smėlio laikrodį. Ji gali būti nusėta į skulptūros postamentą byrančiais simboliniais prasmingais raidžių ir smėlio ženklais. Monumentalios ir lakoniškos skulptūros tūrinės plokštumos įžambiai kildamos aukštyn ir grįždamos į žemę suformuoja savyje jaukią erdvę (arką, kurioje gera), taip kviesdama žmones užeiti į pačią skulptūrą ir tapti jos dalimi. Neabejojamas kūrinio populiarumas, lankytojai mielai čia skirs pasimatymus, prisipažins meilėje, specialiai atvyks vestuvininkai arba tiesiog joje lankysis ir paveiksluosis turistai.
Brūkšninis kodas, skirtas išmaniesiems telefonams, taip pat gali būti organiška skulptūros dalimi. Brūkšniniu kodu būtų logiška pristatyti bent jau Poeto eiles apie Meilę.
Skulptūrinės kompozicijos „Katedra Meilei“ aukštis – 310 cm.
Medžiagos – nerūdijantis plienas, bronza, šviesa, garsas, granitas.
Gamybos technika – metalo valcavimas, virinimas, kniedijimas, bronzinių detalių ir poezijos simbolio – paukščio liejimas.
Skulptūra „Giesmė“, skirta Justinui Marcinkevičiui atminti
Idėja: J. Marcinkevičius svajojo apie paminklą knygai, sakė, kad statomi paminklai tankams, patrankoms, o knygai, kuri padeda žmogui tobulėti – nėra.
Žmogaus pavidalo figūra iš medžio šakų ir lapų laiko knygą – lyg ir parodytų, kad knygos gaminamos iš medienos. Žmogaus valia. Augalinio žmogaus viduje paukštis – tai tarytum gyvybė – siela, uždaryta narve – mūsų kūne.
Mitologijoje ir liaudies pasakose dažnai pasirodo miręs žmogus paukščio pavidalu. Paukščio giesmė tapatinama su daina, eilėraščiu. Poetai plačiai naudoja paukščio įvaizdį lyg ir tapatindamiesi su juo. Knygoje būtų išrašytas Just. Marcinkevičiaus žymus eilėraštis (arba tik jo dalis) „Laisvė“, kuris lydėjo mus per visą atgimimo laikotarpį, dainuojamas Eurikos Masytės.
Vieta: parkas prie Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios „Jaunimo sodas“.
Gamyba: skulptūros figūra būtų nukalta iš geležies, o knyga – iš šviesaus granito, kur būtų iškaltas dainos tekstas. Viduje pakabintas paukštis, kuris pagamintas iš bronzos arba rausvo akmens. Skulptūros aukštis – apie 250 cm.
Išdykauja, žaidžia, liūdi,
siaučia, nesvarstydami – kodėl
ir kam. Jeigu šita žemė kam
priklauso, tai pirmiausia,
žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų
laukia, laukdavo ir lauks visais
laikais. Tik su jais mes esame
suaugę, o vieni mes irgi kaip
vaikai.
Vaikų žemė / J.
Marcinkevičius
Skulptūra „Skaitanti mergaitė“
Skaitanti mergaitė – skulptoriaus meninis kūrinys, skirtas poeto, klasiko Justino Marcinkevičiaus kūrybai įprasminti bei atminti Širvintų mieste.
Mergaitė simbolizuoja jaunąją kartą, jauną Lietuvos valstybę – svajingą, atvirą pasauliui, ieškančią įkvėpimo bei išminties kūryboje. Jautriais polipiais kurtas modelis alsuoja gyvybe, ramybe ir šiluma. Kūrinys kuria trauką – skatina žiūrovą (praeivį) prieiti arčiau meno kūrinio, pabūti drauge – pasvajoti, prisiminti vaikystę bei mylimas knygas, pasidžiaugti ramybės akimirka.
Rašytojas, dramaturgas Just. Marcinkevičius viso gyvenimo kūrybą dedikavo Lietuvai, svarbi kūrybinio palikimo dalis – literatūra vaikams. Su autoriaus poemomis bei eilėraščiais, skirtais mažiesiems[1], auga jau penkta Lietuvos vaikų karta. Net ir po klasiko mirties jo kūryba įkvepia šiandien kuriančius menininkus – jo eilės, virtusios iliustruotais piešiniais, keliauja po pasaulį[2].
Sukurti Skaitančią mergaitę skulptorių įkvėpė ir biografinės poeto gyvenimo detalės. Būtent, jautrūs poeto anūkės Salomėjos Bandoriūtės-Leikienės prisiminimai apie dieduką[3], ant kurio kelių, būdama mažytė, sėdėdavo. Poeto anūkė jau ir pati sūpuoja vaikus, o proanūkiai tęsia pažintį su prodieduku per jo kūrybinį palikimą.
Klasiko kūryba, perduodama iš kartos į kartą, gyvuoja per amžius. Poeto atminimas įprasmintas skulptūros pamate išgraviruotose eilutės iš jo eilėraščio „Vaikų žemė[4]”: „Jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams“[5].
Numatoma skulptūrą statyti Jaunimo sode, priešais Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčią[6]. Šiuolaikiškai atnaujinta sodo erdvė – palanki šiam meno kūriniui dėl keleto priežasčių. Pirma, tai yra lygaus reljefo sodas, jame nėra kitų masyvių objektų (pastatų, meno kūrinių, augmenijos), kurie konkuruotų su meno kūriniu; Skaitanti mergaitė, matoma iš skirtingų parko taškų, taptų šios vietos akcentu. Antra, sodo centre stovinčioje rotondoje jau yra įamžinta poeto Just. Marcinkevičiaus citata: „Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas“; skulptūra drauge su rotonda sudaro ansamblį, jas sieja semantinis ryšys. Trečia, svajingą nuotaiką įkūnijanti Skaitanti mergaitė temiškai dera jaukioje Jaunimo sodo erdvėje, kurioje laisvalaikį leidžia, ilsisi, skaito knygas jaunimas, šeimos bei senjorai.
Meno kūrinio matmenys: 110 cm (ilgis), 110 cm (plotis), 150 cm (aukštis).
Skulptūra gaminama iš ilgaamžių, lengvai prižiūrimų medžiagų – bronzos lydinio ir pilkos spalvos granito (Kuru Grey). Technologija: modelis lipdomas iš molio, tuomet atliejamas iš bronzos; skulptūros pagrindas gaminamas atskirai: išpjaunamas akmuo, įgilinamos raidės.
ATMINIMO PAMINKLAS Justinui Marcinkevičiui
Idėja: ruošiant projektą, keltas klausimas: ką labiausiai simbolizuoja Justino Marcinkevičiaus kūryba? Atsakymas – raktiniai žodžiai „Laisvė“, „Poezija“. Kitas klausimas: Kas labiausiai reprezentuotų šiuos žodžius simboline prasme? Versijos buvo pačios įvairiausios – nuo paukščio iki... Knygos! Iš pradžių atrodė, gal knygos idėja per daug paprasta? Bet kuo daugiau apie tai galvota, tuo akivaizdžiau suvokta, kad knyga, kaip žinių šaltinis ir iš jų išeinantis išsilaisvinimas, augimas, būtų pats geriausias simbolis. Siūlomo projekto idėja turi ir tiesioginį simbolizmą – Justinas Marcinkevičius rašė knygas. Bet kuri knyga turi vertę tik dėl savo turinio. Taigi šiuo atveju tai – Justino Marcinkevičiaus kūryba.
Skulptūros vieta – centrinė miesto aikštė. Ieškant konkrečios vietos aikštėje, pasirinktas netoli pagrindinio įėjimo į Savivaldybės pastatą augantis ąžuolas. Taip gimė idėja augantį ąžuolą apglėbti skulptūra ir taip integruoti ją į bendrą aikštės kompoziciją.
Šis sprendimas suteiktų galimybę skulptūrą integruoti į esamą aikštę, suteiktų architektūrinio vientisumo, skulptūrai suteiktų vizualinės simbolinės reikšmės, iš esmės ją papildytų. Kaip iš sėklos išauga medis, taip ir iš žodžių, kurie randami Justino Marcinkevičiaus kūryboje, „išauga“ kokybiškai kitoks žmogus.
Kairėje esančioje skulptūros dalyje būtų integruoti 3 elementai:
...Apkabink mane, kad būčiau gyvas, lūpomis išnešk iš tos tamsos, kur dvasia, netekusi drąsos, suka pustuštes vienatvės girnas,
atsiskyrusi ir atskirta... Justinas Marcinkevičius 1984
Skulptūros dydis: 170 cm x 440 cm.
Medžiagos: plieninis karkasas, aptrauktas Corten‘o plienu. Bronziniai elementai. Betonavimas (laikantys elementai).
[1] „Grybų karas“, „Greitoji pagalba“, „Laukinė kriaušė“, „Voro vestuvės“ ir kiti. 2018 m. leidyklos „Alma Littera“ išleista pirmoji legendinio poeto eilėraščių rinktinė vaikams „Vaikų žemė“, kurioje sugulė ir gerai pažįstami eilėraščiai, ir keletas naujų, dar niekur neskelbtų poeto kūrinių.
[2] Iliustratorės Agnės Nananai sukurtos iliustracijos pagal eilėraščių rinkinį „Vaikų žemė“ buvo eksponuojamos Tarptautinėje „Sarjah Children‘s Book Illustrations“ parodoje (2019 m.).
[3] S. Bandoriūtė-Leikienė senelį Just. Marcinkevičių vadina dieduku.
[4] Anot poeto anūkės S. Bandoriūtės-Leikienės, būtent šios Just. Marcinkevičiaus eilėraščio eilutės (bei pats eilėraštis) – vienos dažniausiai cituojamų, spausdinamų sveikinimuose ir t. t.
[5] Skulptūros autorius laiduoja galimybę išgraviruoti ir pilną eilėraščio versiją skulptūros pamate (granite).
[6] Tiksli meno kūrinio vieta parko teritorijoje pavaizduota planše.
{{msg}}