. Pradžia

Aktuali informacija darbdaviams ir dirbantiems savarankiškai!0

Ekstremalioji situacija kelia įtampą ir visuomenei, ir verslui. Dauguma įmonių paskelbus karantiną turėjo prisitaikyti prie apribojimų ir mažinti ar net stabdyti savo veiklą. Klausimus apie tai, kokios galimybės padėti verslui, kokios paramos rajono darbdaviai gali tikėtis, nuotolinio pasitarimo metu aptarė Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir Užimtumo tarnybos Širvintų skyriaus vedėja Svajonė Žedavainienė.

Savivaldybei glaudžiai bendradarbiaujant su Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Širvintų skyriumi, teikiame aktualią informaciją!

Subsidijos darbdaviams prastovų laikotarpiu

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė. Dėl subsidijos į Užimtumo tarnybą darbdaviai gali kreiptis nuo balandžio 5 d.

Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti ir socialinės įmonės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčios įmonės ir kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos.

Kas turi teisę gauti subsidiją?

Darbdaviai, atitinkantys visas šias sąlygas:

1) kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga;

2) kuriems nėra iškelta bankroto byla ir nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

3) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

4) kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas. 

Subsidijos dydis ir mokėjimo trukmė

Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro:

  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA). 
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA). 

Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.

Kur ir kokiais būdais kreiptis dėl subsidijos skyrimo?

Dėl subsidijos skyrimo kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė.

Kreiptis galima pateikiant nurodytus dokumentus (žr. žemiau) elektroniniu paštu į Klientų aptarnavimo departamentus, pasirašius elektroniniu parašu arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.

Pasirašymo pagalba: mobiliuoju el. parašu  ir  stacionariu el. parašu.
Pasirašyti nemokamai dokumentus internete galima šiais adresais:
– https://adoc.archyvai.lt/eais-lpp/app/,
– https://signa.mitsoft.lt/signa-web/app/index.html/ln/lt,
– https://www.gosign.lt/lt/dokumentoikelimas/pasirasymas  (tik PDF formato failai)
– https://app.dokobit.com/login  (nemokamai iki balandžio 30 d.)

Pažymėtina, kad nepasirašyti arba netinkamai pasirašyti dokumentai bus grąžinami juos pateikusiam darbdaviui ir toliau nebus nagrinėjami.

Kilus klausimų, kreipkitės į Klientų aptarnavimo skyrių. Kontaktus rasite čia 

Kokius dokumentus ir kokiais terminais teikti?

  1. Kreipiantis dėl subsidijos skyrimopirmą kartą, teikiami šie dokumentai:

a) Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formosPasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti. Pasiūlymo forma

b) Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formosPrašymasišmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Prašymo forma; Pildymo instrukcija.

Pastaba. Teikiant elektroninius dokumentus, teikti Excel formate užpildytą prašymą ir  kartu su kitais dokumentais, bendrame pakete, pasirašytą el. parašu pateiktu Užimtumo tarnybai.

c) Dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopija.

   2.   Kreipiantis dėl subsidijoskitais mėnesiais, teikiami aukščiau b ir c punktuose nurodyti dokumentai bei darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, už kurį   buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui,išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai

Teikiama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. (Išimtis – už kovo mėnesį galima teikti iki 2020-04-30).

SVARBU. Tais atvejais, kai darbdavys dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu skyrimo kreipiasi tik vieną kartą, taip pat tais atvejais, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas yra nutraukiamas, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo subsidijos darbo užmokesčiui gavimo dienos pateikti Užimtumo tarnybai darbo užmokesčio už praėjusį kalendorinį mėnesį, už kurį buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus. Atsakomybė darbdaviui, nepateikusiam nurodytų dokumentų per nustatytą terminą, nustatyta Užimtumo įstatymo 61 straipsnyje. Išmokėta subsidija bus išieškoma teisės aktų nustatytą tvarka.

Kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, gaudamas subsidiją ir kokios galimos pasekmės nesilaikant įsipareigojimų?

  • Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
  • Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas minėtas pažeidimas.
  • Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už juos mokama subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus darbuotojus, atleistus pagal DK darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui.

Kada subsidijos mokėjimas nutraukiamas?

  • Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;
  • Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
  • Įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;
  • VDI nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu.

Subsidiją turi teisę gauti ir pameistrystės, remiamojo įdarbinimo ir darbo vietų steigimo priemonėse bei vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose dalyvaujantys darbdaviai, ir socialinės įmonės.

Pažymėtina, kad darbdaviams, dalyvaujantiems pameistrystės ar remiamojo įdarbinimo priemonėse, priėmus sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2dalies nustatyta tvarka, subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimas bendra pameistrystės ar remiamojo įdarbinimo tvarka bus sustabdomas.


Savarankiškai dirbantiems asmenims: kaip gauti subsidiją karantino laikotarpiu 

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Prašymus išmokai gauti Užimtumo tarnybai savarankiškai dirbantieji galės teikti nuo balandžio 5 d.

Kviečiame susipažinti su prašymų teikimo tvarka, parengta pagal Užimtumo įstatymo projektą, kuris Seime bus priimtas 2020 m. balandžio 7 d.

Kas turi teisę gauti išmoką?

Teisę gauti išmoką turi savarankiškai dirbantys asmenys, apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje:

  • individualių įmonių savininkai;
  • mažųjų bendrijų nariai;
  • tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
  • asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys);
  • fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis;
  • šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme;
  • asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Savarankiškai dirbantys asmenys turi atitikti visas šias sąlygas:

1) jų vykdoma savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;

3) juridinio asmens atveju – neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Kur ir kaip kreiptis dėl išmokos skyrimo?

Dėl išmokos skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą pateikiant užpildytą nustatytos formos prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo. Prašymas Užimtumo tarnybai gali būti pateiktas šiais būdais:

  1. Iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje neregistruotas savarankiškai dirbantis asmuo prašymą gali pateikti elektroniniu būdu, naudodamasis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje" pasirenkant aktyvią nuorodą Registruotis užimtumo tarnyboje
  2. Jūs turite jungtis per išorinį Užimtumo tarnybos portalą,  pasirinkti   „Registruotis per Elektroninių valdžios vartų portalą".

Pagalba:
– Išankstinė registracija savarankiškai dirbantiems asmenims.

Patvirtinę savo teikiamus duomenis, privalėsite pažymėti apsilankymo laiką, kurį pasirinkus bus paskirtas atsakingas specialistas. Jei bus neatitikimų pateiktoje informacijoje, su jumis bus susisiekta. Atvykti į Užimtumo tarnybą nereikės.

  1. Iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje registruotas savarankiškai dirbantis asmuo prašymą gali pateikti prieš tai susisiekęs su savo specialistu, kuris suteiks informaciją, kaip pateikti prašymą. Prašymus bus galima pateikti:
  • iš savo darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas;
  • paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas.

Klientų aptarnavimo skyrių kontaktus rasite čia.                           

Prašymas skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti pateiktas tik vieną kartą.

Kada ir kokio dydžio išmoka skiriama?

Užimtumo tarnyba per 3 darbo dienas įvertins, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka visas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir priims sprendimą skirti arba neskirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims dydis yra lygus vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui – 257 Eur. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas yra trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Kas skiria ir kas moka išmoką?

Sprendimą dėl išmokos skyrimo priima Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas, moka – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Išmoka gali būti išieškoma nustačius, kad buvo išmokėta neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų, asmuo pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti. Išieškojimo procedūras atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Kada išmokos mokėjimas nutraukiamas?

Išmokos mokėjimas nutraukiamas per 1 darbo dieną atsiradus bent vienam iš šių pagrindų:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;

2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI DĖL IŠMOKŲ SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS

Kur autoriui, sportininkui ar atlikėjui pasitikrinti, ar yra apskaičiuotos įmokos nuo 3 MMA?

Savo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos galite pasitikrinti www.sodra.lt asmeninėje paskyroje „Gyventojui", suformavę suvestinę REP.04 „Informacija apie valstybinį socialinį draudimą". Suvestinę formuokite laikotarpiui nuo 2019-03-06 iki 2020-03-16            

Esu skolingas valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, ar man bus mokama 257 eurų išmoka?

Turimi įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebus vertinami. Išmoka priklausys, jeigu:

  • savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
  • paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirbate pagal darbo sutartį ir neturite darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
  • savarankiška veikla neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Dirbu pagal autorinę sutartį (esu sportininkas, atlikėjas). Ar man bus mokama 257 eurų išmoka? 

Išmoka priklausys, jeigu:

  • yra pateikti 13-SD pranešimai ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės nei 3 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio sumos;
  • paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nesate susijęs su draudėju darbo santykiais.

 Ar savarankiškai dirbantiems asmenims išmokėti 257 eurai bus įtraukti į draudžiamąsias pajamas skaičiuojant nepensines/pensines išmokas, ar skaičiuosis stažas?

Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui į draudžiamąsias pajamas nebus įtraukta, ji neturės įtakos jokioms mokamoms pensinėms/nepensinėms išmokoms.

Ar paskirta 257 eurų išmoka turės įtakos nedarbo išmokos dydžiui?

Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui į draudžiamąsias pajamas nebus įtraukta.

Ar galima gauti nedarbo išmoką ir 257 eurų išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui?

Ši išmoka neturi įtakos nedarbo socialinio draudimo išmokai, todėl asmuo gali gauti tiek nedarbo socialinio draudimo, tiek savarankiškai dirbančiam asmeniui skirtas išmokas.

Iki kada Užimtumo tarnybai turiu pateikti prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo?

Savarankiškai dirbantys asmenys prašymus dėl fiksuotos 257 eurų išmokos turi pateikti per balandžio mėnesį.

Ką daryti verslo liudijimą įsigijusiems gyventojams, kurių veikla karantino metu yra apribota?

Jei gyventojas vykdė veiklą įsigijęs verslo liudijimą (VL), o ji šiuo metu yra ribojama, gyventojas pats turėtų įsivertinti, ar karantino metu galės vykdyti šią veiklą, nepažeisdamas karantino sąlygų, pavyzdžiui, nuotoliniu ar kitu būdu. Visgi, jei veiklos dėl karantino apribojimų gyventojas nebegalės vykdyti, nutraukęs verslo liudijimą, jis gali mokesčio permoką susigrąžinti, arba ji galės būti įskaitoma kitam verslo liudijimui, kai tik veikla vėl bus galima verstis.

Norint nutraukti VL e. būdu, reikia prisijungti prie Mano VMI ir pateikti prašymą. Svarbu pažymėti, kad veiklos nuo kovo 16 d. nevykdantiems VL savininkams suteikiama galimybė veiklą nutraukti ir atgaline data. Tokiu atveju asmenims reikia skambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba pateikti elektroninį paklausimą per Mano VMI, kur konsultantai užregistruos prašymą nutraukti VL nuo kovo 16 d.

Ką daryti individualią veiklą pagal pažymą įregistravusiems gyventojams, kurių veikla karantino metu yra apribota?

Jei gyventojas vykdė veiklą su pažyma, o ji šiuo metu yra ribojama, veiklą nutraukti nėra būtina. Kadangi pajamų mokestis nuo gautų individualios veiklos pajamų mokamas metams pasibaigus, nutraukus individualią veiklą su pažymą pajamų mokesčio permoka nesusidaro, o nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims prievolė mokėti sveikatos draudimo įmokas išlieka bet kokiu atveju. 

Nusprendus nevykdyti individualios veiklos ir karantinui pasibaigus arba pageidaujant veiklą nutraukti dėl kitų priežasčių, prašymą dėl veiklos nutraukimo gyventojas turi pateikti per Mano VMI. Jei gyventojas neturi galimybės prisijungti prie Mano VMI (pvz., neturi elektroninės bankininkystės), galima paskambinti į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 / +370 5 260 5060 arba rašyti el. paštu vmi@vmi.lt (kartu nurodant kontaktinį telefono numerį).

Ar savarankiškai dirbantiems asmenims paskirta 257 Eur išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu?

Ne, neapmokestinama. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą Užimtumo tarnybos paskirtos savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, individualią veiklą vykdančių gyventojų – ne individualios veiklos neapmokestinamosiomis pajamomis. 

 

Komentarai

*need_admin_confirmation*

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}