Širvintų kraštas

Spausdinti
 

84 puslapių spalvotas fotografijų albumas. Nuotraukų autorius - Jonas Lučiūnas.

Širvintų kraštas savo istoriniais, architektūriniais paminklais, muziejais gali sudominti bet kokį svečią. Juk būtent čia buvo senoji Traidenio laikų Lietuvos sostinė Kernavė. Pajautos slėnyje buvo įsikūręs amatininkų ir pirklių miestas, o penki piliakalniai saugojo miesto ramybę. Pats Vytautas Didysis pastatė pirmąją Kernavės bažnyčią ir įkūrė valstybinį dvarą. Šis kraštas mena ir Barborą Radvilaitę, kurios garbei prie Musninkų pastatyta koplyčia.  Musninkų miestelį puošia Ipolito Užkurnio skulptūra „Kuprelis“. Igno Šeiniaus motyvas šiame krašte neatsitiktinis. Bagaslaviškio apylinkėse esantis  Šeiniūnų kaimas - diplomato ir rašytojo Igno Jurkūno-Šeiniaus gimtinė. Pamusių kaime gimė kompozitorius ir choro dirigentas Jonas Dambrauskas. Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas  Vasario 16-osios Akto signataras Alfonsas Petrulis.  Jam pastatytas paminklas.

Legendomis, padavimais apipintas vos ne kiekvienas šio krašto kalnelis, ežeras ar didesnis akmuo.  Yra čia ir Pykuolio, ir Raganos kalnai, ir akmenys su „Velnio pėda“, su „Šuns pėda“ ir kitais ženklais, ir Laumaraistis, o Gelvonų koplyčios sienoje įmūrytas akmuo su Mergelės Marijos pėdos atspaudu. Netoli Gelvonų yra išlikęs ir 26 sodybų gatvinis rėžinis Mikalajūnų kaimas, kuriame yra 6 paminklinės sodybos.

Kiekvieną gali sudominti išlikę  Bartkuškio, Čiobiškio, Lapšių, Narvydiškių dvarai, o ypač visiškai restauruotas Šešuolėlių dvaro kompleksas. Negalima pamiršti ir gamtos įdomybių.  Rajone yra 28 įvairaus dydžio ežerai. Neries, Širvintos ir Musės upės su savo intakais sudaro rajono hidrografinį tinklą. Čia yra Kernavės landšaftinis draustinis, Alionių, Bartkuškio, Lygaraisčio botaniniai draustiniai spanguolynai, šeši parkai. Rajone esantis aukščiausias ir storiausias mediis - Staškūniškio maumedis paskelbtas gamtos paminklu.

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas  su jame esančiais kultūros paveldo objektais ir ekspozicija po atviru dangumi apima 194,4 hektarų teritoriją. Kernavės archeologinė vietovė - unikalus teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 m. įrašytas i UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Šio fotografijų albumo puslapiai padės pajusti krašto grožį, o aplankius jį suvokti, kad praeities sakmėse ir legendose  yra atsakymai apie ateitį.  

Informaciją atnaujino: Sistemos Administratorius,
Informacija atnaujinta: 2012.01.09 18:14

Mero darbotvarkė

Administracijos direktoriaus darbotvarkė

RENGINIAI

 
© 2011  Sprendimas: Fresh Media  Naudojama EasyWeb 3.2 sistema