ŠIRVINTOS - 770 puslapių monogafija, kurioje patalpinta 740 straipsnių.

Tai „Valsčių“ serijos knyga, išleista 2000 metais, kai Širvintos šventė 525 - ųjų  metų jubiliejų. Ši kraštotyros monografija - pirmasis bandymas apžvelgti Širvintų miesto ir buvusio širvintų valsčiaus istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Monografijos skaitytojas suras daug medžiagos apie pirmųjų šio krašto gyvenviečių įsikūrimą ir plėtimąsi, bažnyčių statybas, mokyklų kūrimąsi ir augimą, širvintiškių priešinimąsi okupantams, pirmąjį antrąsyk  atgautos Nepriklausomybės dešimtmetį, įžymius šio krašto žmones. Knygoje taip pat aprašoma  šio krašto medžiaginė ir dvasinė kultūra, skelbiamas nemažas pluoštas tautosakos.

Širvintos turtingos ne tik savo senosios istorijos įvykių. Jos į Lietuvos istoriją yra įėjusios kaip jaunos Lietuvos kariuomenės žutbūtinių kovų vieta, kur 1920 m. rudenį buvo apginta gležna Lietuvos Nepriklausomybė.

Monografija susideda iš 7 dalių.

Pirmojoje dalyje žinomas geografas ir kraštotyrininkas dr. Rimvydas Kunskas nagrinėja Širvintų apylinkių vietovaizdžių formavimąsi ir raidą.

Didžiausia monografijos dalis yra skirta krašto istorijai nuo seniausių laikų, apie kuriuos byloja archeologų radiniai, iki šių dienų. Straipsnių autoriai - Lietuvos Metrikos tyrinėtojas ir skelbėjas dr. Algirdas Baliulis, Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Stanislovas Buchaveckas, nuo Šešuolėlių lkilęs  literatūros tyrinėtojas ir istorikas Juozas Lebionka, kultūrologas, literatūros moklslininkas ir kalbininkas, kelių knygų autorius Viktoras Alekna, istorikas kraštotyrininkas Kazys Misius, dvarų tyrinėtojai Arimeta Vojevodskaitė ir Virginijus Jocys, širvintiškiai kraštotyrininkai.

Etninei kultūrai skirtoje dalyje aprašoma  tradicinis širvintiškių gyvenimo būdas ir papročiai: papročių teisė, žemdirbystės ir vestuvių papročiai, kapinės, liaudies žinynas ir kt. Įdomios medžiagos apie tradicinę lietuvių kultūrą skaitytojas ras prof. hab.dr. Sofijos Kanopkaitės ir istoriko Stanislovo Dačkos prisiminimuose apie gimtuosius Alionių ir Širvintų kaimus, etnologo prof.hab.dr. Vacio Miliaus, straipsniuose.

Nuo Gelvonų kilęs kalbininkas hab.dr. Kazys Morkūnas glaustai apibūdina širvintiškių tarmę.

Monografijoje skelbiamas Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslinių bendradarbių Povilo Kriščiūno ir Živilės Ramoškaitės iš instituto rankraštyno atrinktas šiam kraštui būdingesnių tautosakos kūrinių pluoštas.

Atskiras monografijos skyrius skirtas įžymesnių širvintiškių nuveiktiems darbams ir likimams aprašyti.

Monografijai iliustruoti panaudotos nuotraukos iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo, muziejų fondų, asmeninių albumų.

Knygą galima nusipirkti Lietuvos knygynuose.