Pirmą kartą, minint Širvintų miesto 525 metų jubiliejų, Širvintų krašto garbės piliečių vardai suteikti:

Česlovui Krivaičiui – už nuopelnus Širvintų kraštui, aktyvią kultūrinę, dvasinę ir visuomeninę veiklą;

Viktorui Aleknai – už aktyvią visuomeninę veiklą švietimo, kultūros paveldo išsaugojimo srityse.

Česlovas Krivaitis (1921-07-18  - 2004-08-17) – Kaišiadorių katedros Garbės kanauninkas, monsinjoras, Kernavės klebonas, Kaišiadorių vyskupijos tribunolo Teisingumo ir santuokos ryšio gynėjas.1979 m. Česlovas Krivaitis paskirtas Kernavės bažnyčios klebonu. Jam atiteko dvasiškai apleista ir materialiai atsilikusi parapija. Pilnas sumanymų ir gerų norų monsinjoras labai išplėtė savo veiklą. Sutvarkė bažnyčios išorę. Sumūryta nauja šventoriaus siena su įspūdingais gotikiniais vartais.1987 m. Č.Krivaičio iniciatyva sukurtas unikalus meno kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje –  iš vietos akmenukų bažnyčios šventoriaus sienoje sudėliotos mozaikinės Kristaus kelio stotys  (autorė J.Grišiūtė ). 1987 m. pastatytas parapijos administracinis pastatas. Č.Krivaičio rūpesčiu ir lėšomis  Kernavėje pastatytas kryžius „Jūs -mano rankos“, skulptūros „Geležinis vilkas“, „Mozė“, „Vytautas Didysis“, įkurtas Bažnytinių reliktų muziejus.

monsinjoras Česlovas Krivaitis

Viktoras Alekna (1915-03-19 - 2008-02-01), baigęs Raseinių gimnaziją, 1933 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą. 1945 metais buvo areštuotas ir beveik 12 metų išbuvo Vorkutos lageriuose. Grįžęs į Lietuvą, dirbo įvairius darbus ir tik 1960 m. galėjo dirbti mokytoju. 1975 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybinei veiklai. Viktoras Alekna parašė ir išleido Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodyną „Poetika ir metodologija“, Salomėjos Nėries raštų 3 tomus; knygą apie Nepriklausomybės Akto signatarą Alfonsą Petrulį; Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštį; knygą „Salomėja“; eilėraščių knygeles „Pilkų dienų žingsneliai“ ir „Saulėlydis“, knygą apie Širvintų rajono politinius kalinius ir tremtinius „Ūžė žalia giria“, knygas „Oi, ta Vorkuta“, „Ąžuolas“.

                                                                                 Viktoras Alekna                              

Minint Širvintų miesto 530 - ųjų metų jubiliejų, 2005 metais Širvintų krašto garbės piliečio vardas suteiktas Irviui Šeiniui už aktyvią švietėjišką, kultūrinę, altruistinę ir pilietinę veiklą širvintų krašto žmonėms.

Irvis Šeinius gimė 1922 m. Švedijoje, rašytojo, diplomato, visuomenės veikėjo  Igno Šeiniaus ir švedės Gertrudos Sydoff šeimoje. 1929-1933 m. mokėsi Motėjaus pagrindnio lavinimo mokykloje, o 1933 - 1943 m. - Norra Latin gimnazijoje. Studijavo teisės mokslus Stokholmo aukštojoje mokykloje. Daugiau nei 40 metų dirbo teisėju Šiaurės Švedijoje.

1994 m. Irvis Šeinius grįžo į Stokholmą. tarsi pratęsdamas tėvo diplomatinę veiklą, aktyviai įsijungė į „Rotary“ klubo veiklą, organizuoja materialinę ir dvasinę pagalbą Širvintų krašto žmonėms. Su dideliu entuziazmu dalyvauja Švedijos ir Lietuvos draugijos veikloje, remia tėvo raštų leidimą.

1997 m. Klaipėdoje išleista Irvio Šeiniaus poezijos knyga „Lietuviška išmintis“, 2002 m. - romanas „Šiaurės Lotynija“. Pagrindiniai kūrybos motyvai - meilė ir pagarba Lietuvai, jos žmonėms ir gamtai, lietuviškumo aukštinimas. Ypatinga reikšmė Irvio Šeiniaus kūryboje suteikiama Šeiniūnams, Bagaslaviškiui, jų apylinkėms ir čia gyvenantiems žmonėms - kaip gimtinės meilės, idealizmo ir tautiškumo simboliui.

Irvis Šeinius kasmet lankosi Širvintose. Nuo 1998 m. yra Vaikų labdaros fondo „Širvinta“ garbės prezidentas, aktyviai prisideda dvasine ir finansine parama. 1995 m. jis įsteigė prie Švietimo skyriaus Igno Šeiniaus fondą gabiems vaikams remti. Šis fondas nuolat papildomas Irvio Šeiniaus lėšomis.

Irvis Šeinius yra Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos Šeiniūniečių klubo rėmėjas. Jo dėka mokiniai gali pažinti literatūrinę Lietuvą, organizuoti įvairius renginius, turtinti muziejaus fondus.

Rašytojas, visuomenės veikėjas Irvis Šeinius yra tarsi Širvintų krašto ambasadorius Švedijos karalystėje.              

       Irvis Šeinius po apdovanojimo ceremonijos

Minint Širvintų miesto 535 metų jubiliejų, Širvintų krašto garbės piliečio vardas už lietuvybės puoselėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Širvintų krašto garsinimą pasaulio lietuvių bendrijose, už ypatingus nuopelnus ir išskirtinį indėlį Širvintų krašto mokslo, kultūros, visuomenės gyvenimo srityse ir altruistinę veiklą suteikti Širvintų krašto garbės piliečio vardą Marijai Remienei.

Marija Remienė

Marija Remienė yra kilusi iš Musninkų krašto, nuolat čia sugrįžta ir įvairiais būdais prisideda prie gimtinės krašto gražinimo, garsinimo, bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo. Šios moters dėka Musninkai džiaugiasi gražiai suremontuota bažnyčia, šalia jos pastatyta A. Kmieliausko sukurta Šv. Mykolo Arkangelo skulptūra. Garbės piliečio vardo suteikimui įtakos turėjo ir nuolatinis M. Remienės rūpestis mokykla, vaikais, kaimo bendruomene. Būdama JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė, nominantė siekia lietuvybės puoselėjimo ir šiapus, ir anapus Atlanto, ji prisidėjo prie monografijos „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ leidimo, JAV leidžiamame laikraštyje „Draugas“ 2005 m. buvo spausdinami Musninkų mokyklos mokinių rašiniai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 15-osioms metinėms. M. Remienė yra knygos, dedikuotos musninkiečiams „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“ autorė. Joje pasakojama autorės ir jos šeimos, 1944 m. iš Musninkų pasitraukusios į Vakarus, likimas, atskleidžiama išeivių organizacijų veikla. M. Remienės lėšomis Musninkų vidurinės mokyklos šokėjams pasiūti tautiniai drabužiai, sporto salėje įrengti krepšinio stovai, mokyklos bibliotekai dovanota knygų.

M. Remienė 1996 m. buvo apdovanota Šventojo tėvo Pauliaus II medaliu „Pro Ecclesia et Pontivice“, 1998 m. Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai, Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.