Miesteliui suteikta pirmosios  pagoniškosios Lietuvos sostinės garbė. Legendos Kernavės įkūrimą priskiria garsiojo Palemono vaikaičiui Kerniui. Gal čia buvusi ir Lietuvos įkūrėjo Mindaugo sostinė?

Pirmosios Kernavės bažnyčios pamatai

Atvykus į Kernavę, visų pirma reikėtų užsukti į Archeologijos ir istorijos muziejų.  Jame galima susipažinti su Kernavės istorija. Ekskursiją  pradėkite nuo neogotikinės raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios. .Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos-15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms. 

Viena iš Kryžiaus stočių

Šalia bažnyčios gražiai sutvarkyta klebonija. Jos kieme - Lietuvos formos baseinas, apsodintas retais augalais ir gėlėmis, Paminklas Vytautui.

Paminklas Vytautui

Už bažnyčios, ant stataus šlaito, įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių Lietuvos vaizdų - piliakalniai, status šlaitas,  vingiuojanti  Neris. 

Čia pat dvi koplytėlės, pastatytos XVIII ir XIX a. Viena - aštuonkampė medinė, kita - mūrinė. Medinė buvo Jazdauskų, mūrinė - Rėmerių - Puzinų mauzoliejus

Rėmerių - Puzinų mauzoliejus

Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas „gyvasis“ akmuo, panašus į vištos kiaušinį. Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.

Medinė koplytėlė

Nuo seno, trumpiausią vasaros naktį - birželio 22 - ąją, ant Kernavės piliakalnių rengiama saulėgrįžos - Rasos šventė.

Kernavės piliakalniai

Kasmet liepos mėnesį Kernavėje rengiamos Gyvosios archeologijos dienos.

Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose - sidabrinėmis, Vilniuje - auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Gražiausios vaidilutės Pajautos vardu pavadintas slėnis. Nepaprastas reginys atsiveria nuo piliakalnių į padūmavusius slėnius. Tarp miškų žvilga rangyta Neries juosta.

Pajautos slėnyje archeologai 1986 m. aptiko XIII a. feodalinio miesto liekanas. Garbingą  praeitį mena senovinis Kernavės herbas, kuriame pavaizduotas riteris prie griūvančio miesto vartų, o apačioje užrašas - „Verčiau gyvybę prarasiu, negu laisvę“.

Geležinio vilko skulptūra

Kernavės vietovė įrašyta į pasaulio kultūros paveldo sąrašą UNESCO.