Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Darbo laikas: I–V 8.00–18.00, VI – 8.00 –15.00, VII – nedirba

Paslaugos

Abonemente - knygų išdavimas, skolinimas iš saugyklos, spaudinių užsakymas iš kitų bibliotekų;
renginiai: literatūrinės popietės, susitikimai su įžymiais žmonėmis, rajono tautodailininkų, dailės bei foto darbų parodos, spaudinių parodos.

Skaitykloje –periodinė spauda (ankstesnio leidimo laikraščiai ir žurnalai išduodami į namus), ES informaciniai leidiniai.

Bibliografijos – informacijos skyriuje – enciklopedijos, žodynai, žinynai, internetas, darbas programomis – Word, Excel,elektroniniai leidiniai, kraštotyra, citatos, sveikinimai, kopijavimas, skenavimas, kompiuterinė spauda.

Mažojoje muzikos ir meno galerijoje –  muzikinė literatūra, klasikinės, programinės, liaudies muzikos įrašai.

Vaikų literatūros skyriuje – knygų, žurnalų išdavimas;
renginiai: literatūrinės popietės, muzikinės viktorinos, konkursai, dailės darbų, rankdarbių ir kitos parodos.

Viešosios bibliotekos filialai 

Filialų istorija  

Pirmoji Širvintų rajone 1937 m. kovo 15 d. įsteigta Musninkų viešoji biblioteka.

Nuo 1937 m. gegužės 1 d. iki 1941 m. spalio 1 d. Musninkų bibliotekos vedėja dirbo Anelė Kilijonaitė. 1943 m. biblioteka turėjo 1270 tomų fondą, 210 skaitytojų. Patalpų būklė patenkinama, skaitykla neveikė.

1939 m. sausio 1 d. buvo įsteigta Gelvonų viešoji biblioteka.Nuo 1939 m. kovo 1 d. bibliotekos vedėju buvo Aleksandras Juškevičius. 1943 m. Gelvonų viešosios bibliotekos knygų fondas – 2375 tomai, 298 skaitytojai. Patalpos patenkinamos, skaitykla neveikė.

Pokario metais, esant nuniokotam ūkiui, bibliotekos buvo atkurtos tik valsčių miesteliuose. 1946 m. dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje veikė 3 bibliotekos: Gelvonų, Musninkų ir Širvintų. 1947 m. įsteigtos Bagaslaviškio, Čiobiškio, Kiauklių ir Neveronių kaimo bibliotekos. 1949 m. įsteigtos Kielių ir Zibalų kaimo bibliotekos.

1950 m. Širvintos tampa rajono centru. Miestelis ima sparčiai augti. Širvintų biblioteka tampa metodikos centru kitoms rajono bibliotekoms. 1950 – 1963 metų laikotarpyje įsteigta dar 14 (Barskūnų, Beivydžių, Družų, Jauniūnų, Juknonių, Juodiškių, Kernavės, Liukonių, Motiejūnų, Šešuolėlių, Viesų, Vileikiškių, Vindeikių ir Viršuliškių) kaimo bibliotekų. 1963 m. Širvintų rajonas panaikinamas, rajoninė biblioteka perorganizuojama į Širvintų miesto biblioteką ir tampa parajonio biblioteka, pavaldžia Ukmergės rajoninei bibliotekai. 1965 m. Širvintos vėl tampa rajono centru, o biblioteka rajonine.

Iki masinių bibliotekų centralizacijos (1976 m. liepos 1 d.) Širvintų rajone kaimo bibliotekų skaičius išaugo iki 33. 1976 m. liepos 1 d. Širvintų rajono biblioteka tapo centrine biblioteka su 28 filialais kaimuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. prasidėjo bibliotekų reorganizacija. Bibliotekų darbui tiesioginės įtakos turėjo 1990 m. vasario 12 d. Priimtas „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas“ bei Kultūros ir Švietimo ministerijų sujungimas.

Širvintų rajono mokyklų bibliotekos 1990 m. rugsėjo 18 d. rajono valdytojo potvarkiu perduotos į apylinkių tarybų balansą su turėtais etatais ir knygų fondais, o miesto mokyklų bibliotekos prijungtos prie Širvintų miesto bibliotekos. Centrinė biblioteka reorganizuojama į miesto, o jos komplektavimo ir metodikos skyriai, atitinkamai buvusios CB funkcijas, tapo pavaldūs rajono Kultūros centrui.

Atsiskyrus Švietimo ministerijai nuo Kultūros ministerijos, 1994 m. gruodžio 28 d. Širvintų rajono tarybos sprendimu rajono mokyklų bibliotekos grąžintos į mokyklų priklausomybę. Širvintų rajono tarybos sprendimu rajono savivaldybės globoje liko  savivaldybės viešoji biblioteka su 22 filialais kaimo vietovėse.