Pradžia

Širvintos

Širvinta
Kur prieš daugelį daugelį metų
Ošė dainą žalioji giria,
Širvas briedis prie upės keliavo,
Laukė mylimo čia mergina.
 
Širvinta, Širvinta,
Tu Šventojon skubi kaip daina,
Švelniai tyliai plauki
Mūs svajonę į tolį šauki...
 
O jaunasis bernelis atėjo
Tartum ąžuolas girių gražus.
Ir lyg upė švelniai pakuždėjo
Jai pačius nuostabiausius žodžius.
 
Širvinta, Širvinta,
Tu Šventojon skubi kaip daina,
Švelniai tyliai plauki
Mūs svajonę į tolį šauki...
 
Ėjo metai ir miestą pastatė
Vietoj girių lietuvis darbštus.
O prie upės vis rymo mergaitė
Ir kartoja senuosius žodžius.
Širvinta, Širvinta...
 

Dainos žodžių autorė Danutė Miliukienė

Legenda pasakoja, kad Širvintų miesto vardas yra kilęs nuo Širvintos upės. Žiloje senovėje per miškų tankmę prie upės kelią pramynė briedžiai, širviais vadinami. Todėl ir upė buvo pavadinta Širvinta, nuo jos kilo ir miesto vardas. Širvintų miesto herbe - šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas simbolizuoja kovas su priešais.

Pirmą kartą Širvintų miestas paminėtas 1475 metais, kai buvo pastatyta Širvintų bažnyčia. Dabartinės bažnyčios pastatas  pastatytas 1855 – 1860 m., vadinamuoju istorizmo laikotarpiu, kai architektūroje savaip interpretuoti įvairūs stiliai. Širvintų bažnyčios išorėje bene ryškiausios renesanso interpretacijos, yra ir baroko bruožų. Viduje - XIX a. paveikslai. Bažnyčia įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1920 m. lapkritį ir gruodį  prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti 1927 m. rugpjūčio mėn. šalia bažnyčios už visuomenės sukauptas lėšas buvo pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams ir šauliams. Jo autorius – skulptorius Robertas Antinis. 1954 m. paminklas buvo nugriautas, 1991 m. – iš naujo atstatytas. Atkuro paminklo autorius - Robertas Antinis (sūnus).

 

Paminklo atidengimas 1927 m.

 

Atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę

 

Nepriklausomybės aukas prie paminklo pagerbė Prezidentas Valdas Adamkus

 

1949 m. Širvintos tapo apskrities, 1950 m. – rajono centru. 1951 m. gavo miesto teises.

Širvintose yra Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazija, „Atžalyno“ progimnazija, Širvintų pradinė mokykla. Prie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos veikia  vaikų dailės galerija „Vieversys“. Veikia Sporto, Meno mokyklos. Sporto mokykloje yra baseinas, sporto salė, sauna, pirtis.

Septintajame dešimtmetyje miestą papuošė 40 ha Širvintos upės tvenkinys. Prie tvenkinio suformuota aikštė, kurioje 1981 m. pastatyta skulptoriaus Vilimo Ketvirčio skulptūra „Širvinta“ – grakšti mergina, tarsi kylanti iš upės juostos.

 

Skveras miesto centre

 Aplink tvenkinį nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengtas šeimų, auginančių vaikus, bei jaunimo pamėgtas paplūdimys.

 

Širvintų centre - jauki ir šviesi rašytojo, publicisto, žymaus visuomenės veikėjo Igno Šeiniaus vardu pavadinta gatvė. Joje įsikūrusi Viešoji biblioteka ir Kultūros centras. Įvairiais metų laikais čia vyksta daug  tradicinių, širvintiškių pamėgtų renginių.

2016 m. spalio 6 d. visuomenės iniciatyva ir Savivaldybės vadovų pstangomis centrinėje miesto alėjoje atidengtas paminklas iš Širvintų krašto kilusiam šviesuoliui, rašytojui, diplomatui, visuomenės veikėjui Ignui Šeiniui (Jurkūnui). Paminklo „Regiu Lietuvą“ autorius - skulptorius Henrikas Orakauskas. Iš bronzos išlieta susimąsčiusio žmogaus, laikančio atvirą narvelį, figūra vaizduoja rašytoją, grįžusį į gimtinę. Rankoje jis laiko paukštę – lyg Lietuvos sielą, jo laukiančią grįžtant. Kita ant peties tupinti paukštė – lyg žinia, siunčiama iš Švedijos, ir narvelis – tartum likimas, laikomas rankose... Eidamas Igno Šeiniaus alėja, kiekvienas gali perskaityti grindinyje atgulusiose akmens plokštėse iškaltas rašytojo kūrybos citatas – apie žmogaus sielą, meną, gimtąją kalbą.

 

Širvintų miestas jaukus ir žalias. Čia visuomet šalia gamta ir žmogus, čia galima surasti malonių vietelių atokvėpiui, žavių kelių, takelių pasivaikščioti.

 

 Ipolito Užkurnio skulptūra 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti
 
Ąžuolinis Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis senojoje Širvintų turgaus aikštėje
 
Skveras „Vaikystės stotelė“

Rekreacinė zona

Jaunimo sodas

Takas palei Širvintą

Mieste yra hipodromas, kuriame rengiamos ne tik respublikinės, bet ir tarptautinės žirgų lenktynės.

Naudingos nuorodos